19:39 2017 Spalio 18
Vilnius+ 13°C
Tiesioginis eteris
    Lietuvos valstybinė siena, archyvinė nuotrauka

    Nenaudinga tvora: kiek kainuoja raktai nuo Lietuvos sienos?

    © Flickr/ sbamueller
    Kolumnistas
    Gauti trumpą nuorodą
    Aleksandras Špakovskis
    5631

    Baltijos valstybių valdžia, iš visų pusių matanti kylančią "Rusijos grėsmę", nusprendė pastatyti tvorą ir kitas užtvaras Rusijos pasienyje

    Darbus pradėjo ir Lietuva: gegužės 10 dieną Valstybės sienos apsaugos tarnyba pasirašė sutartį su Vilkaviškyje įsikūrusia uždarąja akcine bendrove "Gintrėja". Pagal sutartį pradėta 44,6 kilometrų ilgio ir dviejų metrų aukščio tvoros satyba pasienyje su Kaliningrado sritimi.

    Kiek kainuos pastatyti tvorą?

    Šiuos brangius inženerinius projektus Baltijos šalys realizuoja nacionalinio biudžeto sąskaita, nes Europos Sąjunga teikia tik techninę paramą. Tvoros statyba kainuoja nemažai. Pavyzdžiui, Estija planuoja tvoros statybai Rusijos pasienyje  išleisti 71 milijoną eurų, Latvija — 17 milijonų. Lietuvos išlaidos atrodo ne taip įspūdingai: apie 3,6 milijono eurų, o pačiai apsauginei konstrukcijai teks išleisti "tik" 1 milijoną 335 tūkstančius eurų.

    Rusijos ambasadorius: tvoros statyba panaši į žaidimą smėlio dėžėje >>

    Pagal projektą numatoma pastatyti 44,6 kilometrų ilgio tvorą nuo Vištyčio, kur kertasi Lenkijos, Lietuvos ir Rusijos sienos, iki gamtinės sienos — Nemuno kranto. Lietuvos valdžia planuoja užbaigti darbus 2017 metų gruodžio pabaigoje, o dar už trejų metų pastatyti analogišką tvorą pasienyje su Baltarusija.

    Lietuvos valdžios ketinimai nekelia kaimynų pasipiktinimo. Laikinai einantis Kaliningrado srities gubernatoriaus pareigas Antonas Alichanovas teigia, kad "Rusijos valdžia pasiruošusi palaikyti bet kokias iniciatyvas, nukreiptas į kovą su kontrabanda, siekiant padidinti sienos skaidrumą". Alichanovas net ironiškai pareiškė, kad Rusija yra pasiruošusi tiekti Lietuvai visas reikalingas statybines medžiagas.

    Dažnai žurnalistų naudojami šablonai "siena" ir "tvora" atrodo ne visai korektiškai, jeigu tikrai kalbama apie valstybinės sienos apsaugą be politinio preteksto. Bet, jeigu svarstytume klausimą, tik atsižvelgdami į pasienio saugumą, kovą su narkotikų gabenimu bei nelegalia migracija, tai yra, į visas tas priežastis, vardan kurių Lietuvos valdžia ketina leisti biudžeto pinigus, vis tiek kyla daug klausimų.

    Tvora neapsaugos nuo korupcijos

    Tvora padės kovoje su pasienio gyventojais, kurie verčiasi smulkia kontrabanda. Tokia kontrabanda — pagrindinis čia gyvenančių žmonių uždarbio šaltinis. Tačiau problemą galima išspręsti tik ekonominiais apribojimais, o ne draudimo priemonėmis. Dideli krovinių kiekiai įvežami į Lietuvą pro "langus" Lietuvos pasienyje, kuriuos "atidarė" verslūs korupcionieriai su antpečiais.

    Tą patį galima pasakyti ir apie nelegalios migracijos kanalus, kuriuos, beje, dažniausiai aptinka ne Lietuvos, o Rusijos ir Baltarusijos pasieniečiai.

    Pakanka prisiminti skandalą, kuris įvyko prieš penkerius metus, kuomet Medininkų kontrolės punkte sulaikytų darbuotojų, kurie ėmė kyšius, skaičius siekė dešimtis. Bei kiti garsūs skandalai pasienyje priverčia susimąstyti apie "tvorų" ir kitų "spynų" efektyvumą.

    "Rosselchoznadzor": tvora Lietuvos pasienyje sustabdys užsikrėtusius šernus >>

    Juk aišku, kad duris atveria tie, kas pagal įstatymą privalo saugoti raktus nuo sienos. Ir daro tai už tam tikrą pinigų sumą. Be to, Lietuvos muitinės "tarifai" yra gerai žinomi ir patiems lietuviams, ir užsieniečiams, o kyšininkavimo atvejai jau daug kartų buvo aprašyti internete.

    Dalis nusikaltėlių patenka į kalėjimą. Pavyzdžiui, 2016 metų spalį Vilniaus teritorinės muitinės darbuotojas Raigardo pasienio kontrolės punkte už "honorarą" praleido automobilį Opel Omega. Vairuotojas ir jo žmona vežė 59 kilogramus gintaro. Visi trys asmenys buvo sulaikyti.

    Bet tai kyšininkavimas valdžios lygmenyje. Kalbant apie rimtą korupciją, viskas kyla į viršų — nenuostabu, kad nė viena rimta Lietuvos politikos partija nesugebėjo išvengti korupcijos bylų.

    Būtent todėl planuojami tvoros statybos darbai gali pavirsti beprasmiu Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigų švaistymu. Geriau būtų išleisti šiuos pinigus operatyviai veiklai, nukreiptai nesąžiningams pasieniečiams ir muitininkams aptikti bei  gerinti bendradarbiavimą su kolegomis iš Rusijos.

    Tačiau vietoj to Vilnius skatina "tvoros" statybą. O tvoroje, ko gero, atsiras "skylių". Negalima atmesti to, kad panaši trumparegystė paaiškinama Lietuvos politiniam  elitui, siekiant "prastumti" artimų įmonių interesus bei "pasidalinti" biudžetines lėšas, skirtas tvoros statybai, kurios kaina tik didės.

    Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone.

    Dar šia tema

    Tvoros pasienyje su Rusija statyba Lietuvai kainuos 1,3 mln eurų
    Sulaikytas vaikinas, palikęs užrašą ant Rusijos prekybos atstovybės tvoros
    Tvora Latvijos ir Rusijos pasienyje statoma toliau
    Kaliningrado sritis gali padėti Lietuvai pastatyti tvorą pasienyje
    Tegai:
    Lietuvos-Rusijos valstybinė siena, tvora, kontrabanda, pasienis
    Community standardsDiscussion

    Svarbiausios temos