13:48 2017 Lapkričio 21
Vilnius+ 0°C
Tiesioginis eteris
    Aušros vartai, archyvinė nuotrauka

    Lenkija stato "jaunesniuosius brolius" į vietą

    © Sputnik/ Александр Липовец
    Kolumnistas
    Gauti trumpą nuorodą
    Andrius Petrinis
    35241

    Po simbolinio JAV prezidento Donaldo Trampo vizito į Varšuvą kilo įtarimas, kad nuo šiol Lenkija pradės rodyti, kas yra "šeimininkas" Rytų Europoje ir Lietuvoje, kuri atsidurs keblioje padėtyje

    Oficialiai Lenkijos ir Lietuvos santykiai vis dar atrodo padoriai. Tačiau politikoje svarbu ne tik tai, ką sako oficialūs pareigūnai, bet ir netiesioginiai ženklai, kuriuos dažnai rodo tie patys asmenys. Būtent tokie keli lenkų žingsniai jau verčia Lietuvą nerimauti.

    Pasų istorija

    Lenkijos sprendimas paskelbti visuotinį valstybinio paso nuotraukų konkursą tapo nemalonia staigmena ne tik ukrainiečiams, kurie pretendentų sąraše rado Lvovą, bet ir lietuviams, iš kurių buvo pasiskolinti "Aušros vartai", užimantys balsavime aukštą vietą.

    Aušros vartai, archyvinė nuotrauka
    © Sputnik/ Александр Липовец

    Lietuvoje yra nuomonių, kad ši lenkų iniciatyva taptų jai naudinga viešųjų ryšių akcija. Tačiau šalies URM vadovas Linas Linkevičius teigė, kad "Aušros vartų" lenkų pasuose neturėtų būti, nes tai – kitos valstybės simbolis, jau nekalbant apie Vilniaus krašto (kuris tarpukariu buvo okupuotas Lenkijos, nors ne visi joje taip mano) istoriją.

    Be to, reikia suprasti, kad žmogus, mažai žinantis apie Lietuvą ir Lenkiją ir pamatęs ant lenkų paso Vilniaus simbolį, bus įsitikinęs, kad tai ne lietuvių, o lenkų objektas, kad Vilnius — tai Lenkija. Varšuvai, žinoma, patiks. Mums — vargu.

    Oficialiai Lenkija pareiškė, kad galutinis sprendimas dar nepriimtas, bet tai nereiškia, kad bus atsižvelgta į Lietuvos poziciją, nes ji savo ruožtu neatsižvelgia į lenkų tautinės mažumos pageidavimus, pavyzdžiui, pavardžių rašymo srityje.  

    Maža šalelė, kurią reikėtų paauklėti

    Jeigu tikėtume viešai paskelbta informacija, būtent taip apie Lietuvą kalbėjo buvęs Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis, pridūręs, kad negalima nepaisyti jo šalies interesų be pasekmių. Šiuo atveju svarbu net ne tai, kad kalbėta apie galimą "Mažeikių naftos" pardavimą Rusijai, o tai, kaip atsiliepiama apie lietuvius, ir tai, jog ši informacija pasirodė būtent dabar.

    Varšuva, žinoma, pareiškė, kad tokie teiginiai neatspindi dabartinės Lenkijos vyriausybės pozicijos. Tačiau, jeigu viskas iš tiesų būtų gerai, Linkevičius, turbūt, nesakytų, kad aukščiau pateiktos mintys "nėra toli nuo tikrovės", ir kad tuomet, bendraujant su kai kuriais Lenkijos politikais, "jautėsi dvigubas dugnas ir nenuoširdumas".

    Be abejo, galima teigti, kad Sikorskio jau seniai nebėra kaimynų valdžioje, ir jų požiūris į Lietuvą dabar — bendros "rusiškos grėsmės" akivaizdoje — yra visai kitoks. Bet susidaro įspūdis, kad šiuo paviešintu "buvusio ministro" pokalbiu Lenkija netiesiogiai pasakė, ką ji po Trampo kalbos Varšuvoje iš tikrųjų mano apie lietuvių vietą Rytų Europoje.

    Kaip reaguoti Lietuvai

    Galima ignoruoti lenkų ambicijas ir išpuolius kaip nereikšmingus. Tačiau vargu ar tokios "pasų istorijos" ir paviešinti pokalbiai yra atsitiktiniai, atsižvelgiant į bendrą tarptautinį ir dvišalių Lenkijos santykių su Lietuva kontekstą.

    Galima kaip mūsų šalies vadovė Dalia Grybauskaitė sakyti, kad "bendradarbiavimas, nepriklausomai nuo valstybių dydžio, turi būti lygiavertis", kad su Lenkija stengiamasi išlaikyti "nuoširdžius ir konstruktyvius santykius" ir kad "bet kurios šalies primetami nurodymai ar reikalavimai nusipirkti draugystę — Lietuvai nepriimtini".

    Bet žodžiai nepakeis objektyvaus Lietuvos kaip "mažosios valstybės" statuso ir tarptautinės politikos, kurioje lygiaverčio bendradarbiavimo nebuvo, nėra ir artimiausiu metu nebus, realybės. Lygiai taip pat kalbos apie Lietuvos nuoširdumą ir konstruktyvumą Lenkijos atžvilgiu nepaneigs fakto, kad jų dažnai nėra.

    Pagaliau, galima iki pamėlynavimo teigti, kad Vilniaus ir Varšuvos konfliktas yra naudingas tik Maskvai, bet reikia pripažinti Lenkijos pretenzijų į lyderystę, kurios tik augs, faktą ir bandyti sušvelninti jų neigiamą poveikį. Būdai yra keli.

    Pirma, reikia realiai, o ne deklaratyviai spręsti lenkų tautinės mažumos Lietuvoje problemas, atkakliai tvirtinant, kad jų nėra. Antra, vienyti jėgas su kitomis Baltijos valstybėmis, su kuriomis šiandien irgi trūksta partnerystės. 

    Trečia, pagal galimybes siekti JAV paramos, bet turėti omenyje, kad Lenkija dėl jos potencialo Amerikai visada bus svarbesnė už Lietuvą ir kad Vašingtonas toli, todėl pirmiausia teks pasikliauti savo jėgomis. Ketvirta, bandyti prašyti Berlyno, kuriam irgi nepatinka JAV remiamos Varšuvos išdaigos, pagalbos, bet nepamiršti, kad už tai vokiečiai gali pareikalauti užsienio politikos korekcijos savo ir ES naudai, kam proamerikietiškas Vilnius kol kas vargu ar pasiruošęs.

    Lenkija pradeda ir laimi? Gyvenimas parodys.

    Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone.

    Dar šia tema

    Kijevas priešinasi Ukrainos simboliams lenkų pasuose
    Lietuvos užsienio politikos kryžkelės
    Reikia pasikalbėti: Seimas nori atnaujinti dialogą su Lenkija
    Vandalai išniekino lenkų kapines Vilniuje
    Tegai:
    Rytų Europa, Lenkija, Lietuva
    Community standardsDiscussion

    Svarbiausios temos