21:10 2017 Rugsėjo 20
Vilnius+ 12°C
Tiesioginis eteris
    Patrulinis laivas P15, archyvinė nuotrauka

    "Dovanotas jūrų arklys": sąlygiški Lietuvos laivyno karo laivai

    © Фото: kam.lt
    Kolumnistas
    Gauti trumpą nuorodą
    Aleksandras Chrolenko
    5331

    Lietuvos ginkluotosios pajėgos yra NATO dalis, todėl turi būti aprūpintos moderniais ginklais ir karine technika, kad įveiktų priešą sausumoje, jūroje ir ore, bet ar tikrai taip?

    Lietuvos kariuomenės artilerinė ir prieštankinė ginkluotė faktiškai atitinka nustatytą kriterijų — kareiviai turi automatinius šautuvus M-14 ir M-16, pistoletus "Colt" ir "Glock" ir netgi prieštankines raketų sistemas "Javelin". Tačiau Lietuvos ginkluotųjų pajėgų judėjimo žeme priemonės nėra tokios geros, nes daugiausia tai pasenę sovietų gamybos BTR-60, BRDM-2, MT-LB.

    Iš visų kariuomenės rūšių ir tipų silpniausios yra šalies karinės jūrų pajėgos. Nors respublika turi stiprias jūrines tradicijas, tačiau karinių jūrų pajėgų kovinio branduolio sudėtis — du Didžiojoje Britanijoje pagaminti "Hunt" tipo traleriai ir keletas norvegų ("Storm" tipo) ir danų ("Fluvefisken" tipo) patruliniai kateriai. Tuo pat metu nei vienas iš laivų neturi raketinių ginklų, nors išplėtotas valdomojo raketinio ginklo kompleksas ant borto yra pagrindinė jūrų pajėgų tendencija XXI amžiuje.

    Rusijos Baltijos laivyno fone ši moskitinė eskadra atrodo labai smulkiai, tačiau pagrindinė problema yra ne Lietuvos tralerių ir patrulinių katerių skaičiuje, o jų kokybėje.

    Apsvarstykite Lietuvos karo laivų kovines galimybes.

    Britų traleris "Hunt"

    Tokio tipo laivus pradėjo statyti 1980 metais.

    Bazinis traleris su 615 tonų vandens talpa, 60 metrų ilgio ir 10 metrų pločio turi korpusą iš stikloplastiko, dviejų velenų energetinį įrenginį (du dyzeliniai varikliai, kurių bendra galia yra 3800 arklio jėgų) ir juda  apie 35 kilometrus per valandą greičiu. Įgula — 45 žmonės. Išsamesnei informacijai suteikti neįmanoma išvengti skaičių ir karinio jūrų laivyno terminų.

    Pagrindinės tralerio ginkluotės: vienas 40 milimetrų kalibro zenitinės artilerijos įrenginys "Bofors" (Antrojo pasaulinio karo laikų) ir du 20 milimetrų kalibro artilerijos įrenginiai.

    Radio elektroninės ginkluotės "Hunt" sudėtyje — navigacinė radiolokacinė stotis, radio elektroninė karo sistema "Matilda" UAR-1, minų paieškos 193M tipo hidroakustinė stotis, antra hidroakustinė stotis — įspėjimai dėl minų pavojaus "Mil Kross".

    Minoms ieškoti ant tralerio yra akvalangistų-minuotojų komanda ir telpa du autonominiai Prancūzijos gamybos povandeniniai aparatai, skirti neutralizuoti minas.

    Susidaro įspūdis, kad pagrindinė Lietuvos karinių jūrininkų užduotis kovos sąlygomis — praktiškai rankiniu būdu išvalyti Baltijos farvaterius nuo minų kitiems NATO kariams, kurie vėliau ateis  Lietuvą vaduoti.

    Patrulinis kateris "Storm"

    Tokius laivus pradėjo statyti prieš 55 metus. Pavyzdžiui, Lietuvos kateris "P33 Skalvis" (norvegų "Steil P969") pastatytas 1967-aisiais; jis nemažai padirbėjo gimtajame Norvegijos kariniame jūrų laivyne ir buvo nuimtas iš ginkluotės 2000-aisiais. Netrukus po nurašymo norvegai jį pardavė Baltijos šaliai sąjungininkei. Atkreipkite dėmesį, kad tai nėra seniausias "Storm" kateris Lietuvoje.

    Katerio vandens talpa yra 100 tonų, ilgis 36 metrai, plotis — 6 metrai. Du dyzeliniai varikliai, kurių bendras galingumas yra 6000 arklio jėgų užtikrina greitį iki 60 kilometrų per valandą. Įgula — 19 žmonių.

    Šie santykinai nedideli kateriai, įeinantys į Norvegijos karinio jūrų laivyno sudėtį, buvo apginkluoti priešlaivinėmis raketomis "Penguin" Mk1. Skirtingai nuo kitų priešlaivinių raketų "Penguin" aprūpintos infraraudonųjų spindulių, o ne radiolokacine nutaikymo sistema, skrido ne daugiau kaip 20 kilometrų ir retai pasiekdavo tikslą.

    Lietuvai katerius pardavė be raketinės ginkluotės. Ir tai yra suprantama, juk "Storm" užduotis yra suduoti raketinį smūgį priešininko laivams su paskesniu "pabėgimu" į Norvegijos fiordus. Baltijos jūroje fiordų nėra, tad nereikia veltui pykdyti priešo.

    "Storm" paliko tik seną 76 milimetrų kalibro artilerijos įrenginį ir 40 milimetrų kalibro zenitinį artilerijos įrenginį "Bofors". Hidroakustikos stoties ir priešlaivinės ginkluotės tokiuose kateriuose nebuvo nuo pat pradžių.

    Bendro vaizdo supratimui: iki 2000-ųjų visus  19 "Storm" katerių išėmė iš Norvegijos karinio jūrų laivyno sudėties, ir septynis iš jų (po raketinės ginkluotės demontažo) perdavė Latvijai (3 vienetai), Lietuvai (3) ir Estijai (1). Su Danijos kateriais "Fluvefisken" — ta pati istorija.

    Nusidėvėjęs ginklas "nuo pono peties" atspindi Briuselio požiūrį į Baltijos šalis sąjungininkes. Savo ruožtu Lietuvos, Latvijos ir Estijos valdžios institucijos ir toliau apsimeta, kad viskas vyksta pagal planą, "kariniai" pinigai leidžiami dėmesingai ir "Rusijos agresija", taip pat ir iš jūros, bus atremta.

     "Three wise men of Gotham,

      They went to sea in a bowl…"

    Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone.

    Dar šia tema

    Lietuvos karinių laivų įgulos treniruojasi pratybose "Baltijos tvirtovė 2017"
    Klaipėdos uoste švartuojasi NATO priešmininiai laivai
    Baltijos laivyno jūrų pėstininkų pratybos
    Tegai:
    kariniai laivai, Karinės jūrų pajėgos, Lietuva
    Community standardsDiscussion

    Svarbiausios temos