03:05 2017 Lapkričio 18
Vilnius+ 4°C
Tiesioginis eteris
    Emigracija, archuvinė nuotruka

    Laikas sprukti: kodėl Lietuvos valdžiai nevapyks sustabdyti emigracijos

    © Photo: Depositphotos
    Kolumnistas
    Gauti trumpą nuorodą
    Andrei Starikov
    9930

    Lietuvos valdžia visomis jėgomis stengiasi sustabdyti kasmet augančią gyventojų emigraciją; išvykusiems lietuviams pritraukti pradėjo programą, siūlančią jiems darbo galimybes

    Lietuvoje buvo pradėta emigrantų grąžinimo programa. Užsienio investicijų plėtros agentūra planuoja pritraukti užsienio specialistus (pirmiausia išvykusius lietuvius), siūlydama jiems darbo galimybes didelėse tarptautinėse kampanijose, esančiose Baltijos respublikos teritorijoje. Ar pavyks? Vargu…

    Darbo jėgos trūkumas — opiausia darbdavių problema. Tarp Baltijos šalių labiausiai dėl masinės emigracijos nukentėjo Lietuva. Taigi, ir darbo rankų trūkumas respublikoje itin jaučiamas.

    Reikalingų specialistų stoka daro Lietuvą mažai patrauklia vieta užsienio investcijų srautui, stabdo ekonomikos augimą. Lietuvos verslas taip pat vis dažniau žvelgia į kaimynų pusę — Baltarusijos ir Lenkijos.

    Pasidavę darbdavių spaudimui 2017-ųjų pradžioje valdantieji jau supaprastino kai kurių užsienio specialistų įdarbinimo tvarką. "Laukiame ukrainiečių", — kviečia premjeras Saulius Skvernelis samdomus darbininkus iš "Maidano nugalėtojų šalies". Jie važiuoja, tačiau nenorom: Lenkija ukrainiečių darbininkams daug kartų patrauklesnė. Ir nors pasų su trišakiu turėtojai kur kas mažiau reiklūs nei pagal Briuselio kvotas paskirstyti pabėgėliai iš Afrikos, bėgantys iš Baltijos šalių pirmai progai pasitaikius, — keisti išvykusius lietuvius ukrainiečiais sekasi prastai.

    Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, Lietuva yra 117-oje vietoje pagal jaunų talentų pritraukimą, o 109-oje pagal jų panaudojimą.

    Vietos gyventojų nutekėjimas tuo tarpu tęsiasi

    Praėjusiais metais Lietuvą paliko 50 tūkstančių žmonių — daugiau, nei gyvena Marijampolėje. Per pastaruosius šešerius metus iš šalies išvykusių žmonių skaičius viršijo trečiąją pagal dydį gyvenvietę — Klaipėdą. Jau keletą metų Jungtinės Karalystės sostinė išlaiko savo, kaip vieno iš didžiausių "Lietuvos miestų" statusą: pagal lietuvių skaičių Londonas lenkia minėtą Marijampolę, taip pat tokius miestus, kaip Utena, Mažeikiai, Jonava ir kitus.

    Lietuvos diasporos dydis "pobreksitinėje" Anglijoje verčia oficialų Vilnių vėl kalbėti apie dvigubos pilietybės perspektyvas. Tikslas: palaikyti teisinius santykius su išvykusiais viliantis, kad jie sugrįš.

    Tačiau lietuviai negrįš

    Ne paslaptis, kad emigracija iš Lietuvos turi, visų pirma, "dešrinį" pobūdį. Palikus "Blogio imperiją" po Tarybų sąjungos griūties Baltijos respublika taip ir netapo antrąja Šveicarija. Tuo tarpu Senojo žamynos šalys atvėrė savo duris jauniesiems europiečiams. Baltijos šalių gyventojai  nubėgo paskui "ilgesnį" eurą. Ten, kur sočiau, šilčiau, saugiau.

    Prie proceso prisidėjo socialinė degradacija pačioje Lietuvoje. Tuštėjantys miestai, pirmoji vieta Europoje pagal suvartoto alkoholio ir savižudybių skaičių — emigracijos spiralė išsitiesė. Ne paskutinį vaidmenį gyventojų nutekėjime suvaidino valdžios isterija prieš Rusiją ir šalies militarizacija.

    Su rusais viskas aišku: po TSRS žlugimo jų dalis respublikoje sumažėjo per pusę — nuo 10% iki 5%. Tačiau istorijos apie artėjantį karą su rytų kaimynais verčia bėgti ir pačius lietuvius: šaukimo į karinę tarnybą grąžinimas smarkiai padidino emigracijos tempą. Gerokai ne visi jauni Lietuvos piliečiai, kurių dalis be abejonės tiki nuobodžiomis pasakomis apie Putino agresiją, pasiruošę tapti "patrankų mėsa" Jos Ekscelencijos Dalios Grybauskaitės kariuomenei.

    Dėl to emigracija tapo jaunų žmonių socialine norma, dominuojančiu elgesio modeliu. Išvykimas iš Lietuvos yra toks pats  neatsiejamas subrendusio žmogaus požymis, kaip mokyklos baigimas. Nenuostabu, kad 90% Lietuvos vyresniųjų klasių mokinių išreiškė norą išvykti iš šalies "esant darbui pagal specialybę Europoje arba JAV" (Žmogaus vystymosi tyrimo centro duomenis — Sputnik).

    Lietuvių bėgimas į užsienį jau peraugo į savo pirminius ekonominius, socialinus, politinius motyvus. Emigracijos siekis tampa kultūros kodo dalimi, mentaliteto dalimi. Dabar išvažiuoja todėl, kad taip priimta.

    Taigi, Lietuvos piliečių išvykimo iš savo šalies problema tokiu būdu įgis visiškai kitokią kokybę.

    Naujas lietuviškos emigracijos matmuo numato naujus kovos su ju būdus. Tačiau idėjinių, intelektualinių, organizacinių ir kitų išteklių, kad galėtų atsakyti į šį iššūkį, valdantieji neturi. Dviguba pilietybė, užsienio investicijų plėtros agentūros programa, vyriausybės planas sumažinti emigraciją — tik bandymas perklijuoti tapetus name, kuris yra avarinės būklės ir netrukus sugrius.

    "Kosmetinis remontas" šioje situacijoje tik pakenks. Per didelis valdančiųjų dėmesys atvykstantiems iš emigracijos, siunčia signalą tiems, kurie vis dar yra šalyje: valdžia pradės jus vertinti, puoselėti ir siūlyti patrauklias darbo vietas tik išvykus; kol jūs esate Lietuvoje — ypatingo susidomėjimo nekeliate.

    "… o išvykusius mes saugome".

    Išvada prašosi pati: reikia sprukti!

    Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone.

    Dar šia tema

    Grybauskaitė paskelbė iniciatyvos prieš emigraciją pradžią
    Emigrantai grįžtų į Lietuvą dėl dvigubos pilietybės
    Tegai:
    emigracija, Lietuva
    Community standardsDiscussion

    Svarbiausios temos