14:36 2017 Spalio 23
Vilnius+ 2°C
Tiesioginis eteris
    Gedimino kalvos griūvimas. Nuotrauka iš įvykio vietos

    Kol valdininkai tariasi, Gedimino kalva griūva

    © Sputnik/ Александр Липовец
    Kultūra
    Gauti trumpą nuorodą
    Gedimino kalno nuošliauža (27)
    10220

    Lietuvos kultūros ministras ragina Vilniaus savivaldybę paskelbti mieste ekstremalią situaciją dėl Gedimino kalno. Civilinės saugos įstatymas nenumato tokios galimybės.

    VILNIUS, liep 20 — Sputnik. Kultūros ministras Šarūnas Birutis atkreipia Vilniaus savivaldybės dėmesį į Gedimino pilies būklę ir ragina paskelbti mieste ekstremalią situaciją, praneša BNS. Tuo  pat metu savivaldybė ir  Nacionalinis muziejus tvirtina, kad tai nebūtina, nes neegzistuoja didelio pavojaus gyventojų gyvybei.

    Ministro nuomone, akivaizdu, "kad tai nėra ekstremali padėtis, nes tai, dalykas, kuris matosi plika akimi". O pavojinga situacija reikalauja paramos iš valstybinio biudžeto.

    Birutis tvirtino, kad Gedimino kalno irimas "prilygsta ypatingai situacijai ar stichinėms nelaimėms", todėl savivaldybė turėtų skelbti ekstremalią situaciją mieste. Anot jo, tai leistų kalno tvarkymui skirti lėšų iš valstybės Rezervo fondo.

    Anot ministro, šiuo metu galutiniam kalno sutvarkymui numatyta 380 tūkstančių eurų, jie turėtų būti skirti kitąmet.

    "380 tūkstančių eurų numatyta galutiniam sutvarkymui kitąmet, į skolą šiek tiek darysime <…> Svarbu tai, kad savivaldybė paskelbtų ypatingą padėtį dėl kalno", — sakė Birutis.

    Vilniaus mero patarėjas Aleksandras Zubriakovas teigia, kad savivaldybės Ekstremalių situacijų komisija šią savaitę nusprendė, jog būtinybės skelbti ekstremalią situaciją nėra.

    "Kadangi tai yra lokalus incidentas, gyventojų gyvybei ir turtui niekas negresia, tai nėra tas dalykas, dėl kurio reikėtų skelbti mieste ekstremalią padėtį", — sakė Zubriakovas.

    Paini istorija

    Nacionalinio muziejaus, kurio padalinys yra pilies bokštas, direktorė Birutė Kulnytė patvirtino, jog muziejus dėl ekstremalios situacijos į savivaldybę nesikreipė, tačiau raštą, raginantį tai padaryti, gavo praėjusį penktadienį iš Kultūros ministerijos. Toks raštas gautas praėjus mėnesiui nuo muziejaus kreipimosi į ministeriją derinant dokumentus dėl viešojo konkurso kalno sutvarkymo darbams.

    "Viskas tvarkingai daroma; buvo padaryti visi reikalingi tyrimai, buvo nuvalyta nuošliauža ir paruoštas visas paketas dokumentų skelbti konkursą darbams. Labai nustebome gavę atsakymą, kad kreiptumėmės į savivaldybę, kad tai yra ekstremalus atvejis", — paaiškino muziejaus direktorė.

    Kulnytės žodžiais, muziejus konsultuojasi su inžinieriais ir ketina vykdyti darbus iš lėšų, numatytų kalno sutvarkymui kitiems metams.

    Gedimino kalvos nuošliaužos

    Stiprinti Gedimino pilies kalno šlaitą nuspręsta po to, kai šį vasarį nuslinko nuošliauža. Imtis kuo skubesnių darbų stabdant šlaitų deformaciją ragino ir Lietuvos geologijos tarnyba.

    Specialistų teigimu, nuošliaužas lemia žmogaus veikla: greta vykusios didelės statybos, įskaitant ir antrojo pasaulinio karo metais vokiečių kastus tunelius, nepabaigti kalno tvarkymo darbai. Tuomet šlaito dangos slinkimui pristabdyti deformuoti paviršiai sutvirtinti mediniais kuolais.

    Dėl Gedimino kalvos, kuri yra beveik 40 metrų aukščio, sudėtingos geologinės struktūros ir stačių šlaitų praeityje būta ir katastrofiškų grunto nuošliaužų. Viena iš jų, istorinių šaltinių liudijimu, – Gedimino kalno nuošliauža 1396 metais – nuslinko nuo kalno vakarinio šlaito, sugriovė Vilniaus vaivados Montvydo rūmus ir nusinešė net 15 žmonių gyvybes. Šiam šlaitui sutvirtinti XVI amžiuje buvo įrengta atraminė siena.

    Temos:
    Gedimino kalno nuošliauža (27)
    Community standardsDiscussion

    Svarbiausios temos