09:05 2017 Rugpjūčio 23
Vilnius+ 10°C
Tiesioginis eteris
    Eurai, archyvinė nuotrauka

    Lietuviai dažniausiai ima paskolas būstui

    © Photo: Pixabay
    Ekonomika
    Gauti trumpą nuorodą
    2921

    Baltijos šalių gyventojai linkę skirtingoms reikmėms imti paskolas; lietuviai dažniausiai skolinasi namams įsigyti

    VILNIUS, balandžio 15 — Sputnik. Lietuvos gyventojai linkę skolintis namams įsigyti, estai dažniau ima paskolą automobiliui pirkti, o Latvijos gyventojai daugiausia skolinasi įvairioms smulkesnėms vartojimo reikmėms, pranešė "Swedbank" spaudos tarnyba su nuoroda į vartojamojo finansavimo duomenis.

    Lietuviai vis daugiau skolinasi namams

    "Įvertinę pernai trijose Baltijos šalyse suteiktas vartojimo paskolas pagal jų paskirtį, matome įdomias tendencijas. Apie trečdalį viso Lietuvos gyventojų vartojimo finansavimo portfelio vertės sudaro paskola namams ", — finansavimo duomenis komentuoja "Swedbank" Privačių klientų tarnybos vadovė Jūratė Gumuliauskienė.

    Daugiabučiai namai, archyvinė nuotrauka
    © Sputnik/ Александр Липовец

    Dažniausiai lietuviai ją renkasi nebrangiam nekilnojamam turtui įsigyti, namų remontui arba įsirengimui. Tuo tarpu beveik tokia pati portfelio vertės dalis Estijoje buvo skirta kitam tikslui — automobiliui įsigyti.

    "Swedbank" duomenys rodo, kad Lietuvos gyventojų paimtų vartojimo paskolų namams suma auga. Lyginant su 2015 metais, pernai paskolų namams suma augo 70% ir viršijo 28 milijonus eurų.

    Naujų paskolų išduota mažiau, vidutinės paskolos dydis — augo

    Bendra "Swedbank" Lietuvos gyventojams suteiktų vartojimo paskolų vertė pernai siekė 98 milijonų eurų. 2015 metais ši suma sudarė 105 milijonų eurų, o sandorių skaičius buvo beveik penktadaliu didesnis.

    Tiesa, pastebima, kad gyventojai vartojimo reikmėms ir toliau skolinasi didesnes sumas. Vidutinė vartojimo paskolos suma praėjusiais metais išaugo 14% ir pasiekė 3,4 tūkstančių eurų (2015 metais buvo 3 tūkstančiai eurų).

    Pasak Gumuliauskienės, kaip ir anksčiau, "Swedbank" patenkina apie pusę vartojamojo finansavimo paraiškų.

    Remiantis Atsakingojo skolinimosi nuostatomis, finansavimas negali būti suteiktas, jei gyventojo turimi finansiniai įsipareigojimai viršija 40% mėnesio pajamų, klientas turi pradelstų mokėjimų už jau turimas paskolas, klientas reguliarias pajamas gauna trumpiau nei 4 mėnesius ir panašiai.

    Internetu skolinasi vis daugiau

    "Swedbank" duomenys rodo, kad pastaruosius kelerius metus žymiai išaugo interneto banke pasirašomų vartojimo finansavimo sutarčių dalis. Per pastaruosius trejus metus jų skaičius padidėjo nuo 38% (2013 metais) iki 78% (2016 metais).

    Vis dėl to, šiuo atžvilgiu nuo kitų Baltijos šalių Lietuva atsilieka: Estijoje ir Latvijoje internetu pasirašoma 90% vartojimo finansavimo sutarčių.

    Tendencija, kad gyventojams vis rečiau prireikia tiesioginės konsultacijos banko padaliniuose, labiau matyti Latvijoje ir Estijoje. Pernai šių šalių gyventojai sutarčių be tiesioginės konsultacijos su "Swedbank" darbuotojais pasirašė atitinkamai 53% ir 65%, Lietuvoje tokių sutarčių dalis siekė 22%.

    Dar šia tema

    Lietuvių pinigai keliauja paštu
    Lietuviai teikia pirmenybę negryniesiems pinigams
    Tegai:
    paskola, kreditai, bankas, Baltijos šalys, Lietuva
    Community standardsDiscussion

    Svarbiausios temos