00:32 2017 Rugpjūčio 22
Vilnius+ 15°C
Tiesioginis eteris
    Atlyginimas, archyvinė nuotrauka

    Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų papildomai uždarbiauja

    © Photo: Pixabay
    Ekonomika
    Gauti trumpą nuorodą
    710

    Atliktas tyrimas atskleidė, kad daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų turi papildomą uždarbį ir dar trečdalis norėtų turėti papildomą pajamų šaltinį

    VILNIUS, birželio 13 — Sputnik. Pastaraisiais metais Lietuvoje papildomai uždarbiavo 52% šalies gyventojų, praneša "Swedbank" spaudos tarnyba.

    Baltijos šalių gyventojų apklausa atskleidė, kad dar 31% lietuvių norėtų užsiimti papildomą uždarbį teikiančia veikla, tačiau juos sulaiko biurokratinės kliūtys, kapitalo trūkumas arba pasitikėjimo savo gebėjimais stoka.

    Lietuviai stokoja papildomo darbo

    Antrus metus vykdomo tyrimo rezultatai atskleidė, kad lietuviai papildomų pajamų šaltinių ieško dažniau nei kitų Baltijos šalių gyventojai. Per pastaruosius 12 mėnesių Estijoje papildomai uždarbiavusių gyventojų dalis siekė 42%, Latvijoje tokių gyventojų buvo 36%.

    Pinigai, archyvinė nuotrauka
    © Sputnik/ Владимир Трефилов

    "Lietuvos gyventojai dažniau nei latviai ar estai bent dalį savo laisvalaikio skiria papildomas pajamas generuojančiai veiklai. Pagrindinė to priežastis — gyventojų pajamų bei būtinųjų išlaidų santykių skirtumai šiose šalyse. Skaičiavimai rodo, kad įvertinus statistinei šeimai tenkančias pajamas ir atėmus iš jų tokias būtinąsias išlaidas, kaip mokesčiai už būstą, maisto ir transporto išlaidos, mažiausia lėšų suma lieka būtent Lietuvos gyventojams", ‒ pastebi "Swedbank" Finansų instituto vadovė Lietuvoje Jūratė Cvilikienė.

    Pasak Cvilikienės, tai paaiškina, kodėl finansinis papildomos veiklos aspektas lietuviams yra reikšmingesnis nei kitų Baltijos šalių gyventojams. 3 iš 4 apklaustųjų Lietuvoje (77%) nurodė, kad juos imtis papildomos veiklos labiausiai motyvavo galimybė papildyti savo pajamas.

    Didžiausią papildomą atlygį gauna estai

    Kaip ir 2016 metais, dažniausiai per mėnesį Lietuvos gyventojų papildomai uždirbama pinigų suma siekė iki 50 eurų. Nors lietuviai, palyginti su kitomis Baltijos šalimis, papildomu darbu užsiima dažniausiai, didžiausią atlygį už papildomą veiklą gauna estai.

    Nuo liepos 1-os didinamos gydytojų ir slaugytojų algos >>

    "Lietuvių verslumą kursto ne vien noras papildomai užsidirbti. Tyrimas parodė, kad daugiau kaip trečdaliui apklaustųjų labai svarbi ir savirelizacija, kurią suteikia papildoma veikla. Tuo tarpu latviai ir estai didesnę reikšmę teikia lanksčiam papildomo darbo grafikui bei vietai", ― pastebi "Swedbank" Finansų instituto vadovė.

    Biurokratija kliudo ieškoti papildomo uždarbio

    Remiantis apklausos rezultatais, 31% respondentų Lietuvoje per pastaruosius 12 mėnesių neužsiėmė jokia papildoma veikla už atlygį, nors ir norėtų užsidirbti daugiau. Tik penktadalis iš jų kaip pagrindinę priežastį nurodė laiko trūkumą. Tuo tarpu net trečdalis pripažino, kad nuo papildomos veiklos juos labiausiai sulaiko nepalankūs įstatymai, mokesčiai bei biurokratinės kliūtys.

    Populiariausi būdai gauti papildomų pajamų Baltijos šalyse yra laisvai samdomų specialistų veikla (IT, vertimo, fotografijos paslaugos) ir su namų ūkiu susiję darbai (namų tvarkymas, remonto ar taisymo paslaugos, vaikų priežiūra).

    Dar šia tema

    Motinystės pašalpos bus išmokamos pagal faktinį uždarbį
    Darbo ministerija nustatė darbo apmokėjimo kriterijus šalyje
    Estijoje pusę algos pabėgėliams pasirengusi mokėti valstybė
    Tegai:
    pajamos, papildomas uždarbis, tyrimas, atlyginimai, Swedbank, Lietuva
    Community standardsDiscussion

    Svarbiausios temos