16:04 2017 Rugpjūčio 19
Vilnius+ 28°C
Tiesioginis eteris
    Moteris prie bankomato, archyvinė nuotrauka

    "Sodra": žmonės šiemet gavo didesnes algas, nors to nepajuto

    © Sputnik/ Александр Липовец
    Ekonomika
    Gauti trumpą nuorodą
    1101

    Oficiali statistika byloja, kad trys iš penkių dirbančiųjų šiemet gavo didesnes algas negu pernai, tačiau ji nesutampa su vyraujančia visuomenėje nuomone, nes algų padidėjimas visgi yra per mažas, "netikras" arba trumpalaikis

    VILNIUS, birželio 16 — Sputnik. Nors visuomenės nuomonė nesutampa su oficialiąja statistika, remiantis "Sodros" turimais draudžiamųjų pajamų duomenimis, trys iš penkių dirbančiųjų šių metų pirmą ketvirtį, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, turėjo pajusti išaugusias algas arba bent jau pamatyti didesnius skaičius savo darbo užmokesčio ataskaitose, praneša "Sodros" spaudos tarnyba.

    Algų padidėjimo atvejai dažnesni tarp mažas pajamas uždirbusių žmonių, taip pat tarp jaunesnio amžiaus dirbančiųjų.

    Pasak "Sodros" vyriausiosios patarėjos Julitos Varanauskienės, tai, kad oficiali statistika nesutampa su vyraujančia visuomenėje nuomone, galima paaiškinti tuo, kad algų padidėjimas visgi yra per mažas, "netikras" arba trumpalaikis.

    Per pirmus keturis šių metų mėnesius į "Sodros" biudžetą patekusios įmokos buvo 125,9 milijono eurų arba 12,4% didesnės negu pernai. Didžiąją dalį šių įmokų (89,7%) sumokėjo draudėjai ir apdraustieji, neskaičiuojant savarankiškai dirbančių ar savanoriškai socialinio draudimo įmokas mokančių asmenų.  

    "Kadangi įmokų tarifai ar jų skaičiavimo tvarka šiemet, palyginti su pernai, nepasikeitė, didesnė įmokų vertė rodo, kad draudžiamųjų pajamų bazė padidėjo. Šiek tiek įtakos tam turėjo didesnis negu pernai apdraustųjų skaičius. Tačiau labiausiai "Sodros" įplaukos padidėjo dėl to, kad didėjo vidutinės pajamos", — sako Varanauskienė.

    Dažniausiai didėjo mažiau uždirbančių asmenų pajamos

    Palyginus šiemet ir pernai pagal darbo sutartis dirbusių asmenų pirmo ketvirčio vidutines mėnesio draudžiamąsias pajamas, buvo nustatyta, kad 59% atvejų (asmenų) draudžiamosios pajamos padidėjo daugiau negu 5%, 20% atvejų — sumažėjo daugiau negu 5%, o 21% atvejų nesikeitė arba pasikeitimas neviršijo 5% ribos.

    Pasak "Sodros" vyriausiosios patarėjos, dažniausiai (78% atvejų) padidėjo alga tų žmonių, kurie pernai uždirbo minimalią mėnesinę algą (MMA) ar mažiau. Akivaizdi priežastis — nuo 350 iki 380 eurų padidintas MMA lygis. Šiek tiek mažiau (60%) atvejų buvo padidintos algos tų žmonių, kurie uždirbo nuo MMA iki vidutinio darbo užmokesčio. Matyt didelę įtaką vis tik padarė MMA padidinimas — žmogui, uždirbusiam šiek tiek daugiau negu MMA, alga, taip pat galėjo būti šiek tiek padidinta.

    Nustatytas ryšys tarp dalies dirbančiųjų, kurių pajamos didėjo, ir amžiaus. Jaunesni negu 25 metų darbuotojai šiemet didesnes algas turėjo gauti septyniais atvejais iš 10. Vyresni negu 44 metų — tik maždaug kas antras (56%).

    "Jaunimo algų didėjimui įtaką galėjo turėti ne tik MMA pokytis, bet ir tai, kad per metus išaugo jų vertė darbo rinkoje arba jie pakeitė darbdavį", — sako Varanauskienė.

    Kodėl nesutampa statistika ir vyraujanti nuomonė

    Pasak "Sodros" vyriausiosios patarėjos, tie darbuotojai, kurie uždirbo MMA ir mažiau, gali sakyti, kad jų pajamos nepadidėjo, nors skaičiai ir pasikeitė.

    "Jų alga kaip buvo, taip ir liko minimali, nors ir 30 eurų didesnės. Ir netgi tie darbuotojai, kurių darbo užmokestis yra didesnis negu MMA, tačiau vis tiek mažas, nesakys, kad pajuto pajamų padidėjimą tol, kol jos nepasieks lygio, atitinkančio lūkesčius", — teigia Varanauskienė.

    "Jei darysime prielaidą, kad kai kuriose įmonėse darbuotojai tik dalį pajamų gauna kaip formalų atlyginimą, nuo kurio mokamos visos įmokos, o kitą dalis išmokama apeinant "Sodrą", jiems realiai gaunamos pajamos galėjo ir nepadidėti, nors darbo užmokesčio ataskaitose skaičiai ir didesni", — įsitikinusi "Sodros" ekspertė.  

    Turimi duomenys neparodo, dėl ko konkrečiai didėjo draudžiamosios pajamos: ar buvo padidinta žmogaus alga, ar tas padidėjimas buvo tik trumpalaikis, vienkartinis.  

    "Taip galėjo nutikti, pavyzdžiui, dėl to, kad šiemet žmogus gavo šiek tiek didesnę metinę premiją ar kitas papildomas išmokas, Tokiu atveju didesnes draudžiamąsias pajamas gavę žmonės šio pokyčio nelaiko algos padidėjimu", — priduria Julita Varanauskienė.

    Dar šia tema

    Tyrimas: beveik pusė Lietuvos šeimų finansus planuoja kartu
    Beveik 170 tūkst lietuvių negauna minimalios algos
    Darbo ministerija nustatė darbo apmokėjimo kriterijus šalyje
    Įmonių apklausa atskleidė, kad atlyginimai augs
    Tegai:
    algų didinimas, statistika, Valstybinis socialinio draudimo fondas "Sodra"
    Community standardsDiscussion

    Svarbiausios temos