21:33 2017 Liepos 20
Vilnius+ 22°C
Tiesioginis eteris
    Didžiosios Britanijos referendumas dėl narystės Europos Sąjungoje. Archyvinė nuotrauka

    Kubilius apie Brexit: kodėl, kas toliau ir ką daryti

    © Sputnik/ Алекс Макнотон
    Politika
    Gauti trumpą nuorodą
    Didžiosios Britanijos istorinis referendumas (68)
    3310

    Netikėti Didžiosios Britanijos referendumo rezultatai tapo didžiausia staigmena visai Europai. Europos Sąjungos politikai laukia didelių permainų. Lietuvos valdžia tikisi išsaugoti glaudžius santykius su Britanija. Tačiau visi nori kuo greičiau suprasti, kaip po tokio sprendimo atrodys Europa.

    VILNIUS, bir 27 — Sputnik. Opozicionierius Andrius Kubilius taip pat neliko nuošalyje ir Facebook paskyroje pateikė savo samprotavimus apie įvykusį Brexit. Kubilius išsakė savo nuomonę į klausimus, kodėl tai įvyko, kas bus toliau ir ką daryti.

    Iš pradžių Kubilius svarsto, ar dar galima visus Didžiosios Britanijos gyventojus vadinti britais.

    "Britai nubalsavo. Nors kyla klausimas ar dar galima vartoti tokį terminą, kaip "britai": nes Anglija (be Londono) ir Velsas balsavo už išėjimą, o Škotija, Šiaurės Airija ir Londonas balsavo už pasilikimą", — rašo politikas.

    Kubilius bando išsiaiškinti, kodėl taip įvyko, nes "tokie Britanijos regionų skirtumai verčia užduoti klausimą: kodėl taip įvyko?". Juk visi buvo įsitikinę, kad Britanija balsuosuž Europą.

    "Istorinis britų skepsis kontinento atžvilgiu, postimperinės nostalgijos Britanijos didybei, neapykanta Briuselio biurokratams ar imigrantų baimė" Kubiliaus neįtikino. Nes visos šios problemos vienodai egzistuoja ir Škotijoje, ir Velse, ir ypač Londonui tai aktualu.

    Kubiliaus nuomone, pagrindinė įvykusio Brexit priežstis — "Britanija vis labiau skyla į atskirus regionus, kuriuos nelabai daug kas ir vienija".

    Regionų Europa

    "Anglija ir Velsas vakar dienos referendume balsavo ne tiek prieš Briuselį, kiek prieš Škotiją ir Londoną", — teigia Kubilius.

    Parlamentaro nuomone, tai įrodo, kad "dėl natūralių Europos Sąjungos konsolidacijos procesų, Europos Sąjunga iš valstybių sąjungos vis labiau tampa Regionų Europa".

    Taip įvyksta, nes stiprėjant Briuselio konsoliduotoms galioms, atitinkamai mažėja nacionalinių sostinių galios ir tai pajutę regionai, ypač tie, kurie yra išlaikę istorinį tautinį sentimentą, pradeda siekti vis daugiau nepriklausomybės nuo nacionalinių sostinių.

    Anglija ir Velsas balsavo už išstojimą tik todėl, kad nenorėjo prarasti Škotijos, mano Kubilius.

    "Paradoksas, bet toks anglų balsavimas prieš narystę Europos Sąjungoje, lemtas iš pasąmonės ateinančio siekio išsaugoti Didžiąją Britaniją, gali tik dar labiau pagreitinti Škotijos atsiskyrimą, apie ką šiomis dienomis jau ir pareiškė Škotijos Ministrė Pirmininkė", — rašo politikas.

    Taigi, tikėtinas Britanijos gyventojų noras išsaugoti Karalystę nepavyko.

    Kas toliau?

    Dabar, Kubiliaus manymu, visus domina klausimas "ne kodėl tai įvyko, o kas toliau įvyks".

    Rinkėjų netikėto elgesio auka tapes Kameronas, nesuprato, kad "jų (rinkėjų — Sputnik) elgesio nebegali apibūdinti jokios XX amžiui tikusios politikos teorijos ar standartinės ideologijos".

    Kubilius rašo, kad būtent Brexit įrodė, kad "blogi scenarijai gali tapti žymiai labiau realistiški, nei mes po pirmo savo narystės ES dešimtmečio galėjome tikėtis".

    Kubilius padeda įsivaizduoti tokį scenarijų:

    2016 metų lapkritis — Donaldas Trumpas, remdamasis radikaliu antiimigrantiniu populizmu, laimi JAV prezidento rinkimus. 2017 metų pradžioje, pradėdamas eiti savo pareigas, paskelbia, kad JAV dvigubai sumažina savo indėlį į NATO (nes europiečiai nesusimoka) ir paskelbia, kad atnaujina draugystę su Putinu.

    2017 metų sausis — žlunga ES ir Turkijos susitarimas dėl pabėgėlių, Europą vėl užplūsta milijonai migrantų.

    2017 metų balandis — referendumas Olandijoje. Dauguma nubalsuoja prieš narystę ES.

    2017 metų gegužė — Prancūzijos Prezidento rinkimų II ture Marine Le Pen įveikia Francois Hollande. Tuo pat metu vyksta referendumas dėl Prancūzijos narystės ES — tik 38% paremia tolesnę narystę, visi kiti — balsuoja prieš (šios prognozės remiasi dabartinių apklausų rezultatais).

    2017 metų liepa — Sirijoje ir Irake prasideda kruvini kurdų mūšiai už savo nepriklausomybę, jie persikelia ir į Turkiją. Pabėgėlių srautai dar labiau padidėja. Vakarai į tai nesugeba niekaip reaguoti.

    2017 metų rugpjūtis — Rusija įveda savo kariuomenę į Kazachstaną, tariamai tam, kad apgintų rusakalbius nuo teroristinių riaušių, kurios tuo metu jau būna pradėjusios plisti po visą Kazachstaną. Vakarai į tai nesugeba reaguoti.

    2017 metų rugsėjis — Vokietijoje vyksta Bundestago rinkimai. Rinkimuose daugiausia vietų laimi Angelos Merkel vadovaujami krikščionys demokratai (CDU), tačiau socialdemokratai (SPD) kartu su postkomunistine kairiąja "Die Linke" partija ir antieuropine partija "Alternatyva Vokietijai" (AfD) gauna daugiau vietų, sudaro koaliciją ir Franką Walterį Steinmeierį paskiria naujuoju Vokietijos kancleriu. Savo pirmame pareiškime jis paskelbia, kad su Rusija reikia draugauti. (Šios prognozės remiasi dabartinių apklausų rezultatais).

    2018 metų kovas — Rusijoje pirmame ture Prezidento rinkimus laimi Vladimiras Putinas. Kartu vyksta referendumas, kurio metu pakeičiama Rusijos Konstitucija ir panaikinamas draudimas Prezidentui būti renkamu daugiau nei dvi kadencijas iš eilės. Tai reiškia, kad Putinas galės būti renkamas Prezidentu tol, kol jam sveikata leis eiti tokias pareigas, t.y. dar 20 metų, maždaug iki 2040 metų.

    Tai blogiausias scenarijus, kurį gali sau leisti įsivaizduoti politikas. Tačiau ivykęs Brexit įrodė, kad "iš šio "juodojo" scenarijaus nemažai spėjimų gali tapti realybe".

    Visa tai leidžia Kubiliui padaryti išvadą, kad NATO ir ES neužtikrina saugios ir stabilios ateities, nes "patikimas geopolitinio saugumo pamatas pradėjo eižėti".

    Kubilius nenudžiugina laiminga ateitimi.

    "Ta romantiška 1990-ųjų viltis, kad tapdami Vakarų bendrijos nariais mes amžiams garantuosime savo geopolitinį saugumą, turi būti padėta į nostalginių jaunystės fotografijų albumą", — meniškai  apibūdina Europos padėtį Kubilius.

    Priešakyje laukia nepažįstamas audringas globalus vandenynas ("uncharted waters"), kuriame visko gali atsitikti.

    "Turime būti pasiruošę netikėtumams, kartais ir labai prastiems", — sako opozicionierius.

    Ka daryti?

    Nesudėtinga įsivaizduoti juodžiausius scenarijus, kur kas sunkiau suprasti, ką daryti "kad būtų išvengta pačių juodžiausių scenarijų".

    Politikas apmąsto, kaip elgtis padaryti, kad Lietuva išvengtų pačių sunkiausių pasekmių.

    Ne mažiau svarbu yra investuoti ne tik į gynybinius, bet ir į geopolitinius pajėgumus, rašo Kubilius.

    Buvęs ministras pirmininkas ragina kurti "geopolitinio saugumo strategiją, į kurią turėtume adekvačiai investuoti":

    1. Turime ryškiai sustiprinti savo geopolitinį (diplomatinį ir politinį) veikimą JAV, nepaisant to, kas bus išrinktas JAV Prezidentu.
    2. Turime pripažinti, kad Vokietija yra natūralus ES lyderis ir mūsų solidari partnerystė su Vokietija yra viena iš mūsų geopolitinio saugumo garantijų.
    3. Lenkija gali ir turi užimti natūralaus Centrinės Europos lyderio vaidmenį, bet turi tam subręsti tiek savo vidaus politikoje, tiek santykiuose su artimiausiais kaimynais.
    4. Turime žymiai daugiau investuoti į regioninę partnerystę.
    5. Ukraina turi tapti dar didesnio mūsų rūpesčio ir dėmesio centru, nes Europosir Vakarų sumaištis yra labiausiai pavojinga Ukrainai.

    Kad visa tai būtų įgyvendinta, reikia "tokiems išmėginimams pasirengusios Vyriausybės".

    Kubilius mano, kad Brexit yra krizė — ne finansinė, bet geopolitinio saugumo, kuri gali būti skaudesnė nei 2008 metų rugsėjį kilusi globali finansų krizė.

    "Brexit krizė turi mus pažadinti: nebegalime trypčioti ir nematyti strateginių iššūkių, pradedant nuo geopolitinio saugumo ir baigiant būtinomis reformomis", — baigia savo samprotavimus Kubilius.

    Politikas prisimena Prezidentės Dalios Grybauskaitės perspėjimą dėl Lietuvos praradimo strateginės krypties.

    Temos:
    Didžiosios Britanijos istorinis referendumas (68)
    Community standardsDiscussion

    Svarbiausios temos