00:10 2017 Balandžio 25
Vilnius+ 5°C
Tiesioginis eteris
    Šauktiniai kariai. Archyvinė nuotrauka

    Ekspertai: Lietuva dar ne iki galo pasiruošusi visuotiniam šaukimui

    © Фото: LRKAM
    Politika
    Gauti trumpą nuorodą
    Lietuva — NATO dalis (95)
    9601

    Karinių reikalų ekspertai įsitikinę, jog pasirengti visuotinei karinei tarnybai reikia ketverių metų. Taigi Lietuvoje visotinis šaukimas gali atsirasti ne anksčiau kaip 2020 metais.

    VILNIUS, lapkr 20 — Sputnik. Jei politikai apsispręstų įvesti visuotinę karinę tarnybą, tam pasirengti reikėtų mažiausiai ketverių metų ir didesnio finansavimo, praneša BNS ekspertų nuomonę.

    Šiuo metu Lietuvos kariuomenė neturėtų, kur apgyvendinti papildomus tūkstančius šauktinių, truktų lėšų karių ekipuotei ir instruktorių jiems apmokyti.

    "Su šiandienine infrastruktūra ir finansavimu to negalėtume padaryti", — BNS sakė kariuomenės vado atstovas kapitonas Mindaugas Neimontas.

    Karybos ekspertas Deividas Šlekys teigia, kad pasirengti visuotiniam šaukimui reikėtų mažiausiai vienos Seimo kadencijos.

    "Sąžiningai nustebčiau, jeigu kažką politikai pradės daryti ir keisti dar šios kadencijos pabaigoje", — teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas.

    Šauktinių skaičius gali išaugti kelis kartus

    Dalinis šaukimas į Lietuvos kariuomenę atkurtas pernai, reaguojant į Rusijos veiksmus Ukrainoje ir Baltijos jūros regione.

    Bet Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas į ministro pirmininko pareigas Saulius Skvernelis sako, kad siekis ilguoju laikotarpiu pereiti prie visuotinės karinės tarnybos yra "aiški ir vienareikšmė žinutė".

    "Tam reikia atlikti labai konkrečius pasirengimo darbus: investuoti į infrastruktūrą, ginkluotę ir techniką, sukurti veiksmingus skatinimo ir motyvacijos mechanizmus. Akivaizdu, kad šio proceso metu itin svarbi užduotis — strateginė komunikacija", — prisistatydamas Seime šią savaitę sakė Skvernelis.

    Seimas yra nusprendęs kitus penkerius metus į kariuomenę šaukti apie 3,5 — 4 tūkstančių jaunuolių, o visuotinis šaukimas gali išauginti šį skaičių bent kelis kartus. Šiuo metu Lietuvoje preliminariai yra daugiau nei 26 tūkstančių abiturientų.

    Ruošdamasi visuotiniam šaukimui, kariuomenė pirmiausia susidurtų su iššūkiu rasti jiems vietą daliniuose, nes jų užpildymas pastaruoju vidutiniškai siekia daugiau nei 70%. Be to, Lietuva dar ieško vietos, kur nuolatos apgyvendinti kitais metais į šalį atvyksiantį tarptautinį sąjungininkų batalioną, sudarytą iš maždaug tūkstančio karių.

    Įvedus visuotinę tarnybą, reikėtų daugiau jaunesniųjų karininkų, kurie apmokytų karo prievolininkus. Kariuomenės duomenimis, Sausumos pajėgose dabartinėmis sąlygomis trūksta apie 400 tokių karininkų.

    Šauktinius taip pat reikėtų tinkamai aprūpinti, pradedant uniforma ir baigiant ginkluote bei ekipuote, o visos šios investicijos gali pakenkti brangiems šarvuočių, vidutinio nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemų ir kitiems įsigijimams.

    "Ilgalaikiai projektai ir jų finansavimas yra suplanuoti penkeriems metams į priekį ir tokiu atveju, jeigu būtų priimtas sprendimas dėl visuotinės karo prievolės, tai visus tuos projektus reikėtų atidėti arba ilginti atsiskaitymą už juos ir pinigus nukreipti į pasiruošimą", — sakė kapitonas Neimontas.

    "Faktas, kad šiai dienai mes tam nepasiruošę kaip kariuomenė. Šiandieninio šaukimo skaičiai yra apskaičiuoti pagal mūsų galimybes priimti, aprūpinti ir parengti karius", — pridūrė jis.

    2% neužteks

    Įvesdama visuotinę karo prievolę, Lietuva taip pat gali nukrypti nuo NATO rekomendacijų dėl karinių biudžetų skirstymo. Šiuo metu pagal gynybos biudžeto dalį investicijoms Lietuva yra antra visoje NATO po Liuksemburgo — šalis įsigijimams skiria 27,7% krašto apsaugos biudžeto. Aljansas rekomenduoja tam skirti ne mažiau nei 20% visų asignavimų gynybai.

    Tačiau šalis rizikuotų nevykdyti šios rekomendacijos, jeigu nuspręstų investuoti į visuotinį šaukimą, nes tuomet išaugtų išlaidos personalo išlaikymui ir infrastruktūrai. Šiuo metu Lietuva personalo išlaikymui skiria 46,1% gynybos biudžeto, kai NATO rekomenduoja čia neviršyti 50% rodiklio. Infrastruktūrai šalis skiria 5,8% karinio biudžeto.

    Nors NATO rekomendacijų nenukrypti nuo gynybos biudžeto skirstymo proporcijų nesilaikymas neužtrauktų Lietuvai jokių sankcijų, kyla rizika, kad ženkliai didinant išlaidas infrastruktūrai ir personalui šalies ginkluotųjų pajėgų modernizacija pradės lėtėti.

    Kariuomenė savo išlaidas planuoja darydama prielaidą, kad 2018 metais krašto apsaugos finansavimas jau sieks 2% nuo bendrojo vidaus produkto.

    Tačiau karybos ekspertas Šlekys sako, kad ir tokio finansavimo nepakaktų norint laikytis plano toliau sparčiai modernizuoti Sausumos pajėgas ir tuo pačiu įvesti visuotinę karinę prievolę, nenukrypstant nuo NATO rekomendacijų dėl biudžeto skirstymo.

    "Aš manau, kad 2% neužtektų, nes technika sensta, karyba nestovi vietoje ir technologiškai juda į priekį, todėl Lietuvai ir toliau eilę metų reikės leisti didžiulius pinigus įsigijimams, jeigu ji nori atsinaujinti", — sakė politologas.

    Jis akcentuoja, kad rengiant visuomenę visuotinei karinei prievolei reikės kreipti dar didesnį dėmesį į pilietiškumo ugdymą mokyklose, prie fakto apie šaukimą pripratinti universitetus, darbdavius: "Jeigu politikai nuspręs šaukti ir merginas, mes iš esmės turėtume permąstyti ir moters vaidmenį Lietuvos visuomenėje".

    Klausimas dėl politinės valios

    Skvernelio idėjai dėl visuotinio šaukimo pritaria ir konservatoriai, tačiau kelia klausimus dėl sprendimo įgyvendinimo.

    "Jeigu mes turime planą, kaip mes aprūpiname, iš kokių pinigų tai darome, kaip skaidrumą sutvarkome, tai tada galime eiti prie visuotinio. Bet jeigu šitie klausimai nėra atsakomi… Mes gerus norus remiame, vis dėlto išlieka pagrindinis klausimas, kaip tai bus daroma?" — BNS sakė Tėvynės sąjungos — Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis.

    Socialdemokratų partijos frakcijos Seime seniūnė Irena Šiaulienė tvirtino, kad jie šią idėją svarstys vėliau, kai bus baigiama rengti "valstiečių" ir socialdemokratų Vyriausybės programa.

    Liberalų sąjūdžio frakcijos lyderis Eugenijus Gentvilas teigė, kad ekspertai pirmiausia turėtų suskaičiuoti, ar visuotinė karo prievolė tikrai duos tokią naudą, kad į ją būtų verta investuoti didelius pinigus.

    "Kariuomenės modernizacija taip pat negali nukentėti", — sakė Seimo narys.

    Pasak šaukimo rėmėjų, tai yra geras būdas užpildyti trūkstamas vietas kariuomenės daliniuose, sparčiai didinti rezervą ir skatinti jaunuolių pilietiškumą.

    Kritikai teigia, kad privalomoji tarnyba prieštarauja asmens pasirinkimo laisvei, gali prieštarauti šaukiamojo įsitikinimams ir paskatinti socialinę nelygybę, nes dalis visuomenės į kariuomenę nebūna pašaukta. Be to, ne savo noru kariuomenėje tarnaujantys šauktiniai gali būti mažiau motyvuoti nei kariai profesionalai.

    Lietuvos kariuomenė
    Lietuvos kariuomenė
    Temos:
    Lietuva — NATO dalis (95)

    Dar šia tema

    Kariuomenė traukia jaunuolius
    Lietuvos kariuomenės šaulių ginklai
    Prezidentė siūlo KAM skaidriai naudoti skirtas lėšas
    Lietuvos kariuomenės sausas davinys
    Kariuomenės komandiruočių išlaidos padidėjo 1 mln eurų
    Ar privalai tarnauti — sužinok internete
    Community standardsDiscussion

    Svarbiausios temos