21:18 2017 Lapkričio 18
Vilnius+ 1°C
Tiesioginis eteris
    Informacinė agentūra Sputnik, archyvinė nuotrauka

    Vilniaus teismas atmetė MIA "Rossija segodnia" ieškinį agentūrai BNS

    © Sputnik/ Константин Чалабов
    Politika
    Gauti trumpą nuorodą
    38 0 0

    Vilniaus apygardos teismas nusprendė, kad Baltijos naujienų agentūra (BNS) turėjo teisę nutraukti informacinių paslaugų teikimo sutartį su Sputnik Lietuva; teismo sprendime nėra argumentų ir nuorodų į atsakovo pateiktus įrodymus ir faktus

    VILNIUS, birželio 9 — Sputnik. Pirmosios instancijos — Vilniaus apygardos — teismas atmetė MIA "Rossija segodnia" ieškinį naujienų agentūrai BNS (Baltic News Service) ir paskyrė sumokėti teismo išlaidas, kurios sudaro 1497,38 eurų.

    Primename, kad kovo 1 dieną naujienų agentūros LETA ir BNS vienašališkai nutraukė sutartis su Sputnik Latvija ir Sputnik Estija redakcijomis.

    Anksčiau Informacinė agentūra ir radijas Sputnik Lietuva nuo dabar jau buvusio naujienų agentūros BNS (Baltic News Service) vadovo Tomo Balžeko gavo oficialų laišką, kuriame buvo pranešama apie naujienų srauto pardavimo Sputnik sutarties nutraukimą.

    Oficialiame laiške buvo rašoma, kad "BNS vienašališkai, nepasibaigus terminui nutraukia BNS naujienų srauto pardavimo sutartį", bei nebuvo paaiškinta, kodėl komercinė agentūra priėmė tokį netikėtą sprendimą, ir ar jis buvo politiškai ar dar kaip nors motyvuotas.

    Savo sprendimą teismas paaiškino tuo, kad "nors sutartyje (kurią atsakovas vienašališkai nutraukė) buvo nurodytos blanketinės vienašališkos sutarties nutraukimo dispozicijos, surinkti įrodymai teigia, kad ieškovas, skleisdamas melagingą informaciją, veikė nesąžiningai ir neteisėtai atsakovo atžvilgiu".

    Tačiau sprendime nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad ieškovas skleidė "melagingą informaciją", bei nuorodų į tai, kokias Lietuvos įstatymo nuostatas pažeidė agentūra, ir kodėl tai buvo "neteisėta".

    "Teismo praktikos ir teisės normų atžvilgiu akivaizdu, kad ieškovas pažeidė visuomenės informacijos skleidimo principus", — teigiama teismo sprendime.

    Tačiau kodėl visuomenės informacijos skleidimo lietuvišku principu pažeidimas (net jeigu jis, tarkime, iš tiesų egzistavo) iš ieškovo pusės suteikia atsakovui — agentūrai BNS — teisę nutraukti sutartį nenurodoma.

    "Ieškovas akivaizdžiai pažeidė Lietuvos valstybės, užsienio šalių bei visuomenės ir jos dalies interesus, nes kartu su BNS informacija, kurią skleidė ieškovo kanalas „Sputnik", buvo platinama propogandinė ir melaginga informacija apie istorinius įvykius, pavyzdžiui, apie Sausio 13-osios įvykius Lietuvoje. Todėl atsakovas, vertindamas savo informacijos skleidėjo reputaciją, turėjo teisę nutraukti sutartį", — teigia teismas.

    Į klausimus, kokiu pagrindu teismas nusprendė, kad tam tikros visuomenės dalies interesų pažeidimas suteikia lietuviams teisę nutraukti pagal įstatymus galiojančią sutartį, atsakymų niekas nesulaukė. Teismo sprendime nenurodyti motyvai ar kokios nors nuorodos į atsakovo pateiktus įrodymus ir faktus.

    Tačiau atsakymą pateikė Lietuvos žiniasklaida. Ji paaiškino, kad problema kilo dėl Dmitrijaus Kiseliovo,  MIA "Rossija segodnia", kurios dalis yra "Sputnik" vadovo. Kiseliovas davė intervių Sputnik Lietuvą ir išsakė savo požiūrį į 1991 metų Sausio 13-osios įvykius Vilniuje.

    "Vėliau teismo proceso metu buvo nustatyta, kad Vilniuje visgi šaudyta nuo stogo abiem kryptimis. Snaiperių taktika — šaudyti į žmones iš dviejų pusių, kaip tai buvo daroma ir Maidane. Žudomi milicininkai ir civiliai, kad po to būtų galima pasakyti: susišaudymai, kraujas, maištas", — pasakojo jis.

    "Žodžio laisvės diapazonas Vakarų Europoje, Europos Sąjungoje labiau apribotas, negu Rusijoje. Jis apribotas politinio korektiškumo ir neslepiamos rusofobijos…", — taip pat pasakojo Kiseliovas interviu, ir šie žodžiai, matyt, sukėlė sąmyšį Vilniuje.

    Netiesiogiai tai patvirtino ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Birželio 8 dieną prezidentė skaitė kasmetinį pranešimą ir gana atvirai apibūdino žiniasklaidos vaidmenį šiuolaikinėje Lietuvos valstybėje.

    "O juk kaip ir prieš šimtą metų žiniasklaida yra mūsų ginklas, Tėvynės sargas ir tiesos kardas. Neretai — vienintelis valstybės ramstis, kovojant su korupcija, informacinėmis atakomis, socialiniu nejautrumu. Lietuvos "elfai", stabdantys priešiškus "trolius" ir melagingas naujienas virtualioje erdvėje, sulaukė net tarptautinio dėmesio, nes jie užtikrina saugumą ir atsparumą realiu laiku. Laisva, saugi žiniasklaida ir sąmoningi piliečiai — tai priešakinė linija jau vykstančiame informaciniame kare", — sakė Grybauskaitė.

    Sutarties nutraukimas atrodytų absurdiškai paprastoje situacijoje, bet jis visai atitinka karo laiko logiką. Metų pradžioje Seimas patvirtino nacionalinio saugumo strategiją. Dokumente rašoma apie skirtingas grėsmes valstybei, tarp kurių užsimenama ir apie informacinę grėsmę.

    "Turime atlikti ir savo namų darbus — prisidėti prie bendros Europos saugumo aplinkos kūrimo, investuoti į saugumą savo šalies ir regiono mastu", — teigia Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas.

    Specialiosios pajėgos tuo pat metu perspėjo tautą, kad ji "gyvena karo sąlygomis. Informacinio karo, ekonominio spaudimo". Apie tai užsiminė Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis. Jis pats laukia iš tautiečių didesnio patriotizmo ir pagalbos VSD, informacijos apie įtarimus asmenis ir planuojamus renginius, komentatorius internete, kurie dirba ne Lietuvos interesų naudai; apie melagingų ir iškraipytų naujienų skleidimo faktus žiniasklaidoje. Kitaip tariant, tiesiogiai paragino bijoti ir įskųsti.

    Įvykių kronika

    2017 metų sausį Informacinė agentūra ir radijas Sputnik Lietuva nuo naujienų agentūros BNS (Baltic News Service) vadovo Tomo Balžeko gavo oficialų laišką, kuriame pranešama apie naujienų srauto pardavimo Sputnik sutarties nutraukimą.

    Oficialiame laiške rašoma, kad "BNS vienašališkai, nepasibaigus terminui nutraukia BNS naujienų srauto pardavimo sutartį". Remiantis gautu laišku, informacinių paslaugų teikimas Sputnik Lietuva bus nutrauktas 2017 metų vasario 1 dieną.

    Informacinės agentūros ir radijo Sputnik spaudos tarnyba pareiškė, kad "bendradarbiavimo nutraukimas tapo staigmena, Sputnik Lietuva visus įsipareigojimus vykdė tinkamai ir laiku. BNS veiksmų teisėtumą Sputnik teisininkai ketina patikslinti teisme, kol kas sutarties nutraukimas, atrodo, politiškai motyvuotas".

    "Išankstinis sutarties nutraukimas iš BNS pusės yra neteisėtas ir nepagrįstas. Kompanija BNS neturėjo teisės vienašališkai atsisakyti vykdyti sutartį. Tokios teisės jai nesuteikia nei įstatymas, nei sutarties nuostatos", — pasakė Andrej Blagodyrenko, NVS ir Baltijos šalių Sputnik vadovas.

    2017 metų kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas pradėjo nagrinėti ieškinį su reikalavimu Baltijos naujienų agentūros (Baltic News Service / BNS) veiksmus Sputnik Lietuva atžvilgiu pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais.

    Primename, kad nutraukus sutartį su Sputnik Lietuva, naujienų agentūros LETA ir BNS vienašališkai nutraukė sutartis su Sputnik Latvija ir Sputnik Estija redakcijomis.

    Rusijos užsienio reikalų ministerija apkaltino Baltijos šalių valdžią turint sukoordinuotą liniją, susijusią su Rusijos žiniasklaida. Anot Rusijos diplomatų, Baltijos šalių puolimai "aiškiai rodo, ko iš tikrųjų vertas Rygos, Talino ir Vilniaus demokratijos ir žodžio laisvės principų laikymasis".

    Komentuodama Lietuvos valdžios požiūrį į Sputnik Lietuvą, Vyriausioji televizijos kanalo "RT" ir tarptautinės informacinės agentūros "Russia Today" redaktorė Margarita Simonian teigė, kad "taip ir bus, kol šalis gyvens pagal totalitarinius įstatymus, tuo pat metu skelbdama laisvę ir demokratiją".

    "Mes visada būsime disidentinis leidinys, nes kovojame su totalitaristiniu požiūriu, visų pirma, su nepakantumu kitaip manantiems žmonėms, kurių balsas esame mes", — sakė Simonian.

    Sputnik (sputniknews.com) — naujienų agentūra ir radijas su įvairialypėmis redakcijomis dešimtyse pasaulio šalių. Sputnik apima tinklalapius, analoginę ir skaitmeninę radijo transliaciją, mobiliąsias programėles ir socialinių tinklų paskyras. Sputnik visą parą transliuoja naujienas anglų, arabų, ispanų ir kinų kalbomis.

    Dar šia tema

    Lietuva kaltina televizijos kanalą "TVCI" dezinformacija
    Teisėsauga uždraudė "Pirmais Baltijas Kanals" vartoti Lietuvos vardą
    Linkevičius: žodžio laisvė — stipriausias atsakas kovojant su propaganda
    Tegai:
    propaganda, žodžio laisvė, informacinis karas, teismas, Valstybės saugumo departamentas (VSD), BNS, Informacinė agentūra "Rossija segodnia", Vilniaus apygardos teismas, Tomas Balžekas, Margarita Simonian, Dmitrijus Kiseliovas, Darius Jauniškis, Lietuva
    Community standardsDiscussion

    Svarbiausios temos