01:07 2017 Gegužės 29
Vilnius+ 18°C
Tiesioginis eteris
    Apvaisinimas. Archyvinė nuotrauka

    Seimas ketina įteisinti pagalbinį apvaisinimą

    © Фото: pixabay.com
    Visuomenė
    Gauti trumpą nuorodą
    9331

    Seime antradienį svarstant Pagalbinio apvaisinimo įstatymą pritarta nuostatoms, kurios rodo, kad parlamentarai linkę rinktis liberalesnį dirbtinio apvaisinimo variantą.

    VILNIUS, bir 8 — Sputnik. Apsvarsčius pirmuosius įstatymo straipsnius pritarta nuostatai, kuri tam tikrais atvejais leidžia lytinių ląstelių donorystę, taip pat dirbtinio apvaisinimo procedūras taikyti poroms, siekiant išvengti genetinės ligos perdavimo vaikui, praneša BNS.

    Pagalbinį apvaisinimą atlikti leidžiama tik tada, kai nevaisingumo negalima išgydyti jokiais kitais gydymo būdais arba juos taikant nėra realios sėkmės tikimybės, o taip pat tais atvejais, kai siekiama išvengti ligos, sukeliančios didelę negalią ar ją gydyti, — pritarė Seimo nariai.

    Be to parlamentarai sutiko, kad pagalbinis apvaisinimas negali būti naudojamas suteikti pagalbinio apvaisinimo būdu pradėtam vaikui tam tikrų savybių, taip pat ir norimą lytį, išskyrus tuos atvejus, kai siekiama išvengti ligos ar ją gydyti.

    Prieš šią nuostatą pasisakiusi Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė "darbietė" Dangutė Mikutienė sakė, kad taip bus įteisinta žmogaus embrionų selekcija pagal genetinius požymius, ir ragino balsuoti prieš.

    "Šituo siūlymu norima įteisinti embrionų selekciją, ir kai nėra aiškiai apibrėžta, kokios ligos, dėl kurių būtų galima taikyti šitą nuostatą, jeigu šitoj salėj sėdi Seimo nariai, kuriems buvo diagnozuota onkologinė liga, jie galėjo negimti pagal šitą pataisą", — kalbėjo Seimo narių Mišrios grupės atstovas Povilas Urbšys.

    Taip pat pritarta nuostatai, kad pagalbinis apvaisinimas gali būti atliekamas tik naudojant apvaisinamos moters ir lytinių ląstelių donoro, su ja gyvenančio įstatymu nustatyta tvarka santuokoje ar partnerystėje, lytines ląsteles, išskyrus tuos atvejus, kai vieno iš sutuoktinių ar partnerio lytinės ląstelės yra pažeistos ar jų nepakanka ir dėl to jos negali būti panaudotos pagalbiniam apvaisinimui, o taip pat tais atvejais, kai su jomis yra didelė rizika perduoti ligą, sukeliančią didelę negalią.

    Parlamentarai apsisprendė neįrašyti įstatyme viršutinės ribos, iki kurios gali būti taikoma pagalbinio apvaisinimo procedūra — pirminiame įstatymo variante buvo įrašyta, kad pagalbinis apvaisinimas gali būti taikomas ne vyresnei kaip 45-erių metų moteriai.

    Lietuvoje iki šiol nėra įstatymo, kuris reglamentuotų pagalbinį apvaisinimą. Pagalbinio apvaisinimo procedūras teikia tik privačios medicinos įstaigos, kurios vadovaujasi 1999 metų sveikatos apsaugos ministro įsakymu "Dėl dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo".

    Kol pagalbinis apvaisinimas nėra įtvirtintas įstatymu, nevaisingos šeimos negali iš valstybės tikėtis gydymo išlaidų kompensavimo. Lietuvoje oficialaus nevaisingumo registro nėra, skirtingų tarnybų duomenimis, yra per 50 tūkstančių vaikų susilaukti negalinčių vaisingo amžiaus šeimų.

    Lietuvai niekaip nepriimant pagalbinį apvaisinimą reglamentuojančio įstatymo, Europos Komisija 2014 metais dėl to yra pradėjusi pažeidimo procedūrą. Briuselis ragina Lietuvą įstatymu reglamentuoti dirbtinį apvaisinimą nacionalinėje teisėje įtvirtinant Europos Sąjungos taisykles dėl su lytinėmis ląstelėmis susijusių medicininių procedūrų kokybės ir saugumo standartų.

    Dar šia tema

    Kas dešimtas Lietuvos gyventojas skolingas už sveikatos draudimą
    Community standardsDiscussion

    Svarbiausios temos