23:37 2017 Lapkričio 19
Vilnius+ 2°C
Tiesioginis eteris
    Paaugliai, archyvinė nuotrauka

    Pasaulio sveikatos organizacija: Lietuva tarp neaktyviausių Europoje

    © Photo: Depositphotos
    Visuomenė
    Gauti trumpą nuorodą
    53 0 0

    Valanda fizinio aktyvumo kasdien — pasirodo, net keturiems iš penkių Lietuvos paauglių tai nepaprastai sunki užduotis

    VILNIUS, gegužės 20 — Sputnik. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) Lietuvą jau kurį laiką linksniuoja tarp neaktyviausių Europoje, tai ekspertai siūlo atsigręžti į šeimą, mokyklą ir fizinį aktyvumą skatinti kompleksiškai, praneša Vilniaus savivaldybė.

    Lietuvos paaugliai — vieni nejudriausių

    Dvigubai daugiau vaikų kasdien praleidžia dvi ir daugiau valandų žaisdami kompiuterinius žaidimus nei tie, kurie aktyviai fiziškai juda bent vieną valandą.

    Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Lietuvos moksleivių fizinis aktyvumas jau yra pasiekęs kritinę ribą ir, palyginus su kitų Europos šalių moksleivių judėjimo aktyvumu, Lietuva užima priešpaskutinę vietą, lenkdama tik Slovakiją, o fizinis aktyvumas Lietuvoje yra vienas mažiausių tarp ES šalių — vos 10%.

    Nors teigiama fizinio aktyvumo patirtis jaunystėje padeda sukurti pagrindus sveikam ir produktyviam gyvenimui ateityje, Lietuvos mokinių fizinio aktyvumo rodikliai per du dešimtmečius ženkliai nukrito. Remiantis PSO duomenimis, nuo 1994 metų fizinis aktyvumas sumažėjo beveik trečdaliu.

    Процент активности детей в возрасте 11-15 лет в Литве
    Procentas 11-15 metų vaikų Lietuvoje, aktyviai judančių vieną ir daugiau valandų

    Vaikų neaktyvumas — pasyvumo šeimoje atspindys

    Lietuvoje vaikų ir jaunimo fizinis aktyvumas mažėja ir neatitinka PSO sveikatą stiprinančio fizinio aktyvumo nuorodų. Tai ne tik neigiamai veikia fizinę, emocinę ir psichologinę savijautą, bet ir gyvenimo kokybę.

    Per visa žmogaus gyvenimo ciklą, aktyvaus judėjimo stoka paveikia daugelį gyvenimo sričių, tokių kaip išsilavinimas, sveikata, ekonominė būklė, netgi mirtingumo rizika.

    Neaktyvaus gyvenimo būdo įpročiai yra "perduodami" ir kitiems šeimos nariams, todėl vaikų aktyvumas yra dar mažesnis nei jų neaktyvių tėvų.

    Как физическая пассивность родителей влияет на детей
    Neaktyvių tėvų vaikai yra du kartus mažiau aktyvūs

    Lietuvos moksleivių fizinio aktyvumo analizės, kuri atliko "Kurk Lietuvai" projektas, duomenimis, Lietuvoje sveikatos sutrikimais bent kartą per savaitę skundžiasi kas antra 15-metė; stuburo sutrikimai kamuoja aštuonis iš dešimties mokyklinio amžiaus vaikų; netaisyklingos laikysenos problemos aktualios 35% iki 17 metų vaikų; technologijų įtaka, fizinio aktyvumo stoka ir neišugdytas noras sportuoti ar fiziškai judėti yra vienos iš pagrindinių sveikatos sutrikimų ir mažos motyvacijos rinktis aktyvų gyvenimo būdą priežastys.

    У активных родителей дети в два раза активнее
    Aktyvių tėvų vaikai yra du kartus aktyvesni

    Moksleiviai nori žinoti sporto kuriamą vertę

    Analizės rezultatai siūlo atsigręžti į pačius moksleivius ir paklausti, kas iš tiesų juos motyvuoja, nuo kur reikėtų pradėti. Keletą esminių detalių atskleidė vykdyta mokinių diskusija. 

    "Moksleivius motyvuoja fizinio aktyvumo suteikiama vertė. Ji mokinių yra vertinama skirtingai, priklausomai nuo to, kokią didžiausią vertę jie tuo metu mato", — pasakojo "Kurk Lietuvai" projekto vadovė Justina Lizikevičiūtė.

    Remiantis jų skirstymu paaiškėjo, jog mokinius sportuoti motyvuoja kelios esminės vertės — aplinka, pomėgiai, sporto rezultatai, sveikata ir aplinkos formuojamas įvaizdis apie sportą.

    "Net nesuvokiame, kiek daug mus skatina artimi žmonės, palanki infrastruktūra, visuomenės požiūris. Tai mūsų aplinka. Kitus fiziškai aktyviai judėti verčia apdovanojimai, tobulėjimas, trečius — siekimas geresnės sveikatos. Nors daugelis mokinių įvaizdžio nevertina kaip vieno iš esminių motyvatorių, didžiausi sporto prekių ženklai, sporto ambasadoriai, komercija ir renginiai kuria madingo ir stilingo žmogaus įvaizdį, kuris, daugeliu atveju, yra sportiškas ir sveikas", — pasakojo kita projekto vadovė Giedrė Rutkauskaitė.

    "Norėdami skatinti jaunimą aktyvumo, turime aiškiai iškomunikuoti jiems teikiamas naudas, kitaip Y kartos sudominti nepavyks", — pridure iniciatorė.

    Geri įgūdžiai formuojami artimiausioje aplinkoje

    "Šeimoje niekas ypatingai nesportuoja, arba jeigu sportuoja, tai sportuoja atskirai ir aš to beveik nematau. Prieš pradedant sportuoti turėjau problemų su nuotaikomis, sportas man padeda", — sako mokinių diskusijoje dalyvavusi 16-metė Ula.

    Šeima — tai viena iš trijų pagrindinių aplinkų, kurios formuoja moksleivių požiūrį ir norą aktyviai judėti. Kitos dvi trikampio dalys — mokykla ir išorės veiksniai. Kiekviena jų turi būti skatinamos kompleksiškai.

    Siekdami išsiaiškinti tikrąsias mokinių motyvacijos sportui priežastis, "Kurk Lietuvai" drauge su Vilniaus miesto savivaldybe inicijuoja moksleivių aktyvinimo projektus trijose Vilniaus mokyklose. Juose gauti rezultatai ir grįžtamasis ryšys, planuojama, padės sudėlioti konkrečių savivaldos inicijuotų projektų planą ir tvarią skatinimo programą.

    Daugiau apie moksleivių aktyvinimo projektą — Kurklt.lt puslapyje.

    Dar šia tema

    Jaunimas renkasi profesines mokyklas
    Mokiniai kviečiami į stovyklą "Jaunasis gelbėtojas"
    Kursantas savaitei: policijos mokykla rengia stovyklą mokiniams
    Lietuvoje startavo bandomasis projektas: mokyklose jau veikia kino klubai
    Tegai:
    fizinis aktyvumas, paaugliai, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Europa, Lietuva
    Community standardsDiscussion

    Svarbiausios temos