20:19 2017 Birželio 27
Vilnius+ 20°C
Tiesioginis eteris
    Eurai ir kalkuliatorius, archyvinė nuotrauka

    Tyrimas: beveik pusė Lietuvos šeimų finansus planuoja kartu

    © Фото: pixabay.com
    Visuomenė
    Gauti trumpą nuorodą
    3 0 0

    "Swedbank" Finansų instituto atliktas tyrimas atskleidė, kad finansiškai lietuviai yra "šeimyniškesni" nei latviai ar estai, nes dažniau drauge su antrąja puse planuoja pajamas

    VILNIUS, gegužės 27 — Sputnik. Beveik pusė (45%) Lietuvos gyventojų savo šeimoje arba poroje turi bendrą biudžetą, tai parodė "Swedbank" Finansų instituto atliktas tyrimas, praneša "Swedbank" spaudos tarnyba.

    Tyrimas atskleidė, kad tiek žmonių skiria laiko pajamų ir išlaidų planavimui, to plano laikosi ir kartu sprendžia iškilusius finansinius iššūkius. O trečdalis gyventojų pajamas planuoja atskirai, bet yra pasiskirstę, už kokias išlaidų grupes yra atsakingi.

    Viena vertus, šie skaičiai rodo, kad finansiškai lietuviai yra "šeimyniškesni" nei latviai ar estai, kurie drauge su antrąja puse biudžetą planuoja rečiau. Kita vertus, tyrimas pateikia apibendrintą informaciją ir už skaičių slypi tikros istorijos. Tad ko galima iš jų pasimokyti valdant savo šeimos ar poros finansus?

    Vienišai mamai — iššūkiai

    Pasakodama apie savo finansinę padėtį vilnietė Lina (vardas pakeistas), auginanti 8 ir 11 metų vaikus, nieko negražino: "Ji katastrofiška".

    "Gyvenu nuo algos iki algos. Jei negaučiau pagalbos iš giminių ir draugų, nežinau, kaip išgyvenčiau — manau, tiesiog ieškočiau galimybių išvažiuoti svetur. Man finansiškai sunkiausia šildymo sezonu, o jei ne viską pajėgiu susimokėti — dar ir pavasarį, nes tada, ar likai skolingas už mėnesį, ar pritrūkai kelių eurų, vis vien gauni šaukimą į teismą už skolas ir tenka bendrauti su antstoliais", — prisipažino Lina.

    Pinigai, archyvinė nuotrauka
    © Sputnik/ Владимир Трефилов

    Ji stengiasi taupyti, užsidirbti papildomai, tačiau apie finansinę saugumo pagalvę — sukauptas 3-6 mėnesių atlyginimo dydžio santaupas — šiuo metu negali net pagalvoti. Beveik visas pajamas ji išleidžia pagrindinėms reikmėms, tai yra, būsto paskolai, jo išlaikymo mokesčiams ir maistui.

    Per vaikų gimtadienius jų draugų tėvams ji paprastai pasako, kokių dovanų jiems reikia: batų, drabužių ar kitų reikalingų, o ne trokštamų daiktų. Vasarą Lina važinėja dviračiu, vaikai į mokyklas ir atgal traukia viešuoju transportu.

    Liūdna, tačiau tokių šeimų Lietuvoje yra nemažai. "Swedbank" Finansų instituto atliktas tyrimas parodė, kad 39% namų ūkių iš santaupų neišgyventų ilgiau nei mėnesio.

    "Liną galima pagirti už tai, kad ji nenuleidžia rankų ir randa įvairių sprendimų. Visgi siūlyčiau vaikus skatinti taupyti, nors po labai nedaug, kad jie ugdytų gerus finansinius įpročius", — sako "Swedbank" Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

    Racionali pora — mažais žingsniais tikslo link

    Kitas pavyzdys — Simonos ir Arūno (vardai pakeisti) pora. Kiekvienas iš jų savo biudžetą planuoja naudodamasis mobiliąja programėle. Abu taupo bendriems finansiniams tikslams ir yra sutarę, kiek pajamų kiekvienas turi atidėti kas mėnesį.

    Pirkėjas parduotuvėje, archyvinė nuotrauka
    © Sputnik/ Александр Липовец

    "Mūsų poroje savaime suprantama, kad apie pinigus kalbėtis būtina. Neseniai diskutavome, kuris taupymo tikslas mums šiuo metu yra svarbiausias: vestuvės, vasaros atostogų kelionė ar pradinis įnašas būsto paskolai. Puikiai suprantame, kad per artimiausius metus susitaupyti viskam nepavyks. Po ilgos diskusijos nusprendėme: vestuvės mums šiuo metu nėra svarbiausias prioritetas, tad jas kol kas atidėsime. Per kelis artimiausius metus norėtume įsigyti nuosavą būstą, todėl taupymas pradiniam įnašui šiuo metu yra svarbiausias mūsų tikslas. Visgi atostogų nenorime atsisakyti, tačiau nusprendėme vykti kur nors nuosavu automobiliu arba paieškoti pigesnių paskutinės minutės pasiūlymų", — papasakojo Simona.

    Jiedu, kaip ir 33% lietuvių šeimų, išlaidas yra pasidalinę. Arūnas moka už buto nuomą bei automobilio priežiūrą ir kurą, o Simona — už komunalines paslaugas, apsipirkimus parduotuvėse ir valgymą ne namuose. Asmeninius pirkinius kiekvienas įsigyja iš savo pinigų.

    "Iš šios poros galima pasimokyti drąsos atvirai tarpusavyje kalbėti apie pinigus bei gebėjimo dėlioti finansinius prioritetus. Visgi šiai porai patarčiau neužmiršti, kad vienas iš svarbių taupymo tikslų galėtų būti ir "finansinės pagalvės" sukaupimas nenumatytiems gyvenimo atvejams, o taip pat kaupimas savo pensijai", — pažymi Cvilikienė.

    Aiškus finansinis planas — rami šeima

    Ernestas ir Agnė (vardai pakeisti) augina 1,5 metų vaiką. Ernestas dirba nedidelėje įmonėje, žmona motinystės atostogose. Abu žino bendras šeimos pajamas, ir aptaria visus pirkinius, kurie viršija 100 eurų sumą.  

    "Mums daugiausia diskusijų kyla dėl išmanių įrenginių, kuriuos aš noriu pirkti, o žmona man neleidžia", — juokėsi Ernestas.

    Ernesto ir Agnės šeima yra viena iš 62% Lietuvos šeimų, kurios sprendimus dėl didesnių pirkinių priima kartu.

    Kadangi Agnė gauna tik motinystės išmoką, kuri pritaikius lubas siekia apie 480 eurų, Ernestas moka visus mokesčius, įskaitant būsto paskolą, mokesčius už komunalines paslaugas, draudimo įmokas, taip pat padengia automobilio išlaikymo kaštus, vaiko užsiėmimus. Agnė rūpinasi maistu ir namų apyvokos daiktais.

    "Kiekvieno mėnesio pradžioje mes atidedame po 20% savo pajamų, o mėnesio pabaigoje pasižiūrime, kiek liko pinigų. Jei jų lieka pakankamai, dalį dar atidedame į taupomąją sąskaitą. Joje yra sukaupta vadinamoji "finansinė pagalvė", bet mes nelaikome tos sumos neliečiamos, ir kai prireikia pinigų didesniam pirkiniui, pasinaudojame jais, o po to vėl grąžiname", — pasakojo Ernestas.

    Jis šeimos finansinį gyvenimą apibūdina vienu žodžiu "ramus".

    "Mūsų finansiniame gyvenime nebūna netikėtumų. Mane stebina tik žmonos pomėgis taupyti — dėl 15% nuolaidos ji gali važiuoti į kitą miesto pusę, o nulėkusi į išpardavimą sugaišti jame begalę laiko, rinkdama ir pirkdama pigiau parduodamas kūdikių prekes. Kadangi auginame mažą vaiką, daug laiko leidžiame namuose, aš į darbą važinėju viešuoju transportu, tad kasdienės išlaidos nėra labai didelės", — kalbėjo jaunasis tėvelis.

    "Šią šeimą tikrai reikia pagirti už taupumą ir gebėjimą naudotis nuolaidomis. Tačiau taip pat patarčiau visuomet įvertinti ir tai, kiek laiko ar kitų išteklių, pavyzdžiui, kuro skiriama jų medžioklei, ar spėjami suvartoti visi nusipirkti maisto produktai. Jauni tėvai gali daug sutaupyti, jei augindami vaiką perka kitų tėvų internetu parduodamus drabužius ir daiktus", — pastebi Cvilikienė.

    Svarstant apie mamos grįžimą į darbo rinką, reiktų labai atidžiai paskaičiuoti, kiek kainuos transportas, auklės ar darželio paslaugos. Labai sveikintinas įprotis kaskart atidėti 20% pajamų, tik vertėtų susitarti, kuri šių santaupų dalis nebus judinama vos prireikus — patariama, kad saugumo pagalvė visada būtų pilna.

    Dar šia tema

    Valstybės paramos sulauks du ir daugiau vaikų auginančios šeimos
    Dauguma lietuvių nemoka taupyti
    Lietuviai vis dar neužmiršo litų
    Kaip užsidirbti ir taupyti vaikus mokys centrinis bankas
    Tegai:
    tyrimas, finansų planavimas, Swedbank, Lietuva
    Community standardsDiscussion

    Svarbiausios temos