17:36 2017 Lapkričio 20
Vilnius+ 2°C
Tiesioginis eteris
    Šeima, archyvinė nuotrauka

    Pusė Baltijos šalių gyventojų jaučiasi finansiškai stabiliai

    © Sputnik/ Наталья Селиверстова
    Visuomenė
    Gauti trumpą nuorodą
    13 0 0

    Tyrimo duomenimis, santaupų turi 80% Baltijos šalių gyventojų, taigi netekę reguliaraus pajamų šaltinio, Lietuvoje iš savo santaupų gyventojai galėtų išgyventi septynis, o Latvijoje ir Estijoje penkis mėnesius

    VILNIUS, rugsėjo 7 Sputnik. Finansinio saugumo rodikliai labai panašūs visose Baltijos šalyse: Lietuvoje 47% apklaustųjų patvirtino esantys finansiškai stabilūs, Estijoje — 48%, Latvijoje — 53%, praneša draudimo bendrovė "ERGO Insurance" su nuoroda į jos užsakymu atlikto tyrimo duomenis.

    Reguliariai atliekamo tyrimo duomenimis, lietuvių materialinio ir finansinio saugumo įvertinimas nekinta nuo 2014 metų.

    Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, materialinio ir finansinio saugumo rodiklis neauga nuo 2014 metų, o Estijoje per pastaruosius trejus metus nežymiai padidėjo.

    Europos bendrovės "ERGO Insurance" Lietuvoje Draudimo departamento direktorius Tomas Nenartavičius pastebi, kad gyventojų įvertinimas dėl jų gebėjimo užsitikrinti materialinį saugumą yra optimistiškesnis nei prieš trejus metus visose Baltijos šalyse.

    "Nors savo materialinę gerovę kaip finansiškai stabilią įvertino tik pusė Baltijos šalių gyventojų, tyrimas rodo, jog dauguma jų turi pakankamai santaupų arba labai tvirtai jaučiasi darbo rinkoje, turėdami solidžią savo vertę. Tokie darbuotojai turi paklausą tarp potencialių darbdavių. Netekę reguliaraus pajamų šaltinio, Lietuvoje iš savo santaupų ir nemažindami turimo pragyvenimo lygio gyventojai galėtų išgyventi vidutiniškai 7,2 mėnesio, Latvijoje ir Estijoje — 5,1 mėnesio", — teigia Nenartavičius.

    Nerimas dėl ateities

    Šiek tiek skiriasi tendencijos, atskleidžiančios gyventojų patiriamą nesaugumą dėl pajamų ateityje — Latvijoje ir Estijoje žmonės jaučiasi stabiliau ir mažiau baiminasi atsidurti situacijoje, kai negalės sumokėti už gyvenamąją vietą. Lietuvoje, priešingai, šis rodiklis padidėjo — beveik trečdalis gyventojų labai stipriai nerimauja, jog negalės sumokėti nuomos ir komunalinių mokesčių.

    Pasak Nenartavičiaus, tai gali būti susiję ir su tuo, kad darbingi ir patyrę vyresni nei vidutinio amžiaus darbuotojai sunkiau susiranda darbą, nes Lietuvoje darbdaviai labiau nori jaunų ir jau turinčių darbinę patirtį darbuotojų. Pastarųjų specialistų ir pajamų lūkesčiai yra didesni.

    Statistiniai duomenys rodo, jog nerimas dėl finansinio saugumo nėra pagrįstas. Tyrimo duomenimis, santaupų turi didžioji dauguma visų šalių gyventojų — 86% Lietuvoje, 82% Latvijoje ir 87% Estijoje. Kiek daugiau nei trečdalis gyventojų visose trijose Baltijos šalyse turi planą, kaip išlaikyti pajamų šaltinį: Lietuvoje 39%, Estijoje 35%, o Latvijoje 34% apklaustųjų teigė žinantys, kaip išlaikyti dabartinį pajamų lygį.

    Vertindami savo ateitį, tik 50% Lietuvos gyventojų galėjo patvirtinti, jog turi stabilią gyvenamąją vietą mažiausiai dvejiems metams. Latvijoje ir Estijoje šis ateities vertinimo rodiklis kiek aukštesnis — Latvijoje 61%, o Estijoje — 60%.

    Labiausiai užtikrinti dėl savo karjeros yra estai, iš kurių net 44% turi labai aiškius planus artimiausiems dvejiems metams. Lietuvoje savo karjerą yra susiplanavę 40%, Latvijoje — 38% gyventojų.

    Šio tyrimo metu gyventojai pateikė ir pasitenkinimo gyvenimo kokybe bei gebėjimo kontroliuoti gyvenimą įvertinimą. Vertindami balais nuo vieno iki dešimties, Lietuvos gyventojai pasitenkinimą gyvenimo kokybe įvertino aukščiausiai Baltijos šalyse — 6,8 balo. Latvių ir estų pasitenkinimo gyvenimo kokybe rodiklis kiek žemesnis — 6,61 balo.

    Lietuviai aukščiausiai įvertino ir savo gebėjimą kontroliuoti gyvenimą, suteikdami jam vidutiniškai 7,6 balo. Latvijoje šis rodiklis siekia 6,9 balo, Estijoje — 7,4 balo. Lyginant duomenis su 2014 metų rodikliais, akivaizdu, kad latvių ir estų vertinimai tapo optimistiškesni, o lietuvių optimizmas šiek tiek sumenko.

    Draudimo grupės ERGO užsakymu tyrimą atliko Latvijos visuomenės nuomonės tyrimų centras SKDS. Tyrimo metu buvo apklausti 3 000 Baltijos šalių gyventojų — po 1 000 Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

    Dar šia tema

    Ar valstybės skola kelia problemą Lietuvai?
    Lietuva yra vienuolikta pasaulyje pagal finansinę pensininkų padėtį
    Dauguma lietuvių savo šeimos finansinę padėtį vertina teigiamai
    Lietuvos bankas: lietuviai daugiau uždirba ir mažiau grąžina skolų
    Tegai:
    santaupos, pajamos, tyrimas, Baltijos šalys, Lietuva, Latvija, Estija
    Community standardsDiscussion

    Svarbiausios temos