02:45 2017 Rugsėjo 24
Vilnius+ 13°C
Tiesioginis eteris
    VDU, archyvinė nuotrauka

    Lietuvos aukštosios mokyklos tuštėja

    © Photo: vdu.lt
    Visuomenė
    Gauti trumpą nuorodą
    Švietimas Lietuvoje (93)
    16 0 0

    Daugiau nei per pusę sumažėjo pirmakursių, stojančiųjų į Šiaulių, Mykolo Romerio, Aleksandro Stulginskio ir Lietuvos edukologijos universitus

    VILNIUS, rugsėjo 7 — Sputnik. Nepaisant to, kad abiturientų skaičius sumažėjo, vidutiniai stojančiųjų konkursiniai balai pakilo, praneša šalies Švietimo ir mokslo miniterija.

    Ministerijos duomenimis, šiemet į Lietuvos aukštąsias mokyklas sugužėjo 21,4 tūkstančių pirmakursių, tai 2,2 tūkstančiais mažiau nei pernai. Iš jų 11,4 tūkstančių įstojo į universitetus, 10 tūkstančių — į kolegijas.

    "Pasibaigus bendrajam priėmimui į aukštąsias mokyklas, galime konstatuoti, kad priėmimas įvyko sėkmingai, abiturientai noriai rinkosi šalies aukštąsias mokyklas. Dauguma aukštųjų mokyklų rinkosi kokybę ir laikėsi stojamojo balo kartelės", — sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

    Iš universitetų daugiausia studentų priėmė Vilniaus universitetas — 3,5 tūkstančius, Kauno technologijos universitetas — 1,9 tūkstančius, Vilniaus Gedimino technikos universitetas — 1,7 tūkstančius, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas — 1 tūkstančius, Vytauto Didžiojo universitetas — 881.

    Vilniaus universitetas, archyvinė nuotrauka
    © Sputnik/ Владимир Сорока

    Iš kolegijų daugiausia studentų atėjo į Vilniaus kolegiją — 2,5 tūkstančiai, Kauno kolegiją — 2 tūkstančiai, Klaipėdos valstybinę kolegiją — 887, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegiją — 809, Kauno technikos kolegiją — 594.

    Šiemet gerokai sumažėjo stojančiųjų į Šiaulių universitetą — 60% mažiau pirmakursių nei pernai. Mykolo Romerio universitete ir Aleksandro Stulginskio universitete jų sumažėjo 52%, Lietuvos edukologijos universitete — 51%.

    Tarp kolegijų gerokai mažiau nei pernai pirmakursių sulaukė Utenos ir Alytaus kolegijos — į jas priimta 28% mažiau nei pernai.

    Populiariausios universitetų programos — programų sistemos (KTU), medicina (LSMU ir VU), taip pat ekonomikos ir teisės studijų programos (VU).

    Kolegijose pirmąsias vietas užima Vilniaus kolegijos programų sistemos, tarptautinis verslas, bendrosios praktikos slauga, informacijos sistemos, Kauno technikos kolegijos automobilių techninis eksploatavimas.

    Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti duomenimis, šiemet stojančiųjų dėmesio nesulaukė 165 studijų programos. Daugiausia studijų programų uždarė Klaipėdos universitetas — 21, Šiaulių universitetas — 10. Iš valstybinių kolegijų daugiausia studijų programų uždaryta Marijampolės kolegijoje — 5 ir Kauno kolegijoje — 4.

    Šiemet universitetuose valstybės finansavimą gavusių vidutinis konkursinis balas buvo 6,81 (pernai 6,73), kolegijose — 4,16 (3,93).

    Valstybės finansavimą studijoms gauna 13,9 tūkstančių pirmakursių: 7,6 tūkstančiai universitetuose, 6,3 tūkstančiai kolegijose.

    Šiais metais studijuojantieji itin domėjosi pedagoginėmis profesinėmis studijomis, kurias renkasi baigusieji aukštąsias mokyklas. Pedagogų rengimo profesinėms studijoms valstybė iš viso šiemet skyrė pusšimčiu daugiau vietų nei pernai — 185 (2016-aisiais — 136). Šioms studijoms  Švietimo ir mokslo ministerija priėmimo metu papildomai skyrė 30 valstybės finansuojamų vietų. Jos tikslingai paskirstytos matematikos, informacinių technologijų, chemijos, fizikos, biologijos, geografijos dalykų mokytojams rengti.

    Studentų stoka

    Anksčiau Lietuvoje dėl studentų trūkumo buvo paskelbtas papildomas priėmimas į aukštąjas mokyklas.

    Centro "MOSTA" atlikto tyrimo duomenimis, per laikotarpį nuo 2010 iki 2017 metų Lietuvos universitetai ištuštėjo 40%.

    Šiuo metu šalies universitetuose ir kolegijose funkcionuoja apie 700 mokymo programų. Dėl mažos paklausos 64 iš jų yra uždarytos. Tarp nepopuliarių yra pedagogika ir inžinerija.

    Lietuvos aukštojo mokslo reforma

    Lietuvoje artimiausiais metais vyks aukštojo mokslo reforma.

    Ji truks ketverius metus, kainuos 150 milijonų eurų ir paliks tik du tarptautinio lygio universitetus — Vilniaus universitetą (VU) ir Kauno universitetą (KU), bei du technologijų universitetus — sostinėje ir uostamiestyje. Aukštojo mokslo pasiekiamumą ir kokybę regionuose ketinama išauginti per stiprių universitetų filialus, specializuotas akademijas bei pažangias kolegijas.

    Aukštąsias mokyklas siūloma finansuoti sutarčių pagrindu. Valstybės lėšos įstaigoms būtų skiriamos pagal pasiektus rezultatus: kaip absolventams sekasi įsidarbinti, kaip vertina darbdaviai, ar studijos atitinka profesijos standartus, kokie tarptautiniai pasiekimai ir kita.

    Pertvarką planuojama pradėti šių metų pabaigoje, patvirtinant būtinus teisės aktus, o jau 2018 metais nuo rugsėjo mėnesio studentai bus priimami mokytis naujai suformuotose aukštosiose mokyklose.

    Temos:
    Švietimas Lietuvoje (93)

    Dar šia tema

    Aukštojo mokslo reforma: universitetai liks Vilniuje ir Kaune
    Aukštojo mokslo pertvarka: nemokamos bakalauro studijos ir tik du universitetai
    Visuomenė sako "ne" seksualiniam priekabiavimui aukštosiose mokyklose
    Grybauskaitė: daugiausiai švietimo problemų yra aukštajame moksle
    Stojant į aukštąją mokyklą — minimalaus konkursinio balo riba
    Tegai:
    studijos, studentai, universitetai, Švietimo ir mokslo ministerija, Jurgita Petrauskienė, Lietuva
    Community standardsDiscussion

    Svarbiausios temos