14:29 2017 Spalio 23
Vilnius+ 2°C
Tiesioginis eteris
    Piniginė, archyvinė nuotrauka

    Skurde vis dar gyvena kas penktas Lietuvos žmogus

    © Photo: Depositphotos
    Visuomenė
    Gauti trumpą nuorodą
    9 0 0

    Didelė dalis skurstančių Lietuvoje — tvarkingi, dirbantys, už žemą (minimalų ar net mažesnį) atlygį šeimas išlaikyti mėginantys žmonės, taip pat bedarbiai ir pensininkai

    VILNIUS, spalio 8 — Sputnik. Pernai 20-ies procentų daugiausia uždirbančių ir 20-ies procentų mažiausiai uždirbančių gyventojų pajamos skyrėsi 7 kartus, praneša Lietuvos banko spaudos tarnyba.

    Anot Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko, šalies ekonomika jau kurį laiką auga, tačiau, deja, to augimo naudą junta ne visi vienodai.

    "Pajamų lygio skirtumai pastaruosius kelerius metus didėjo, o tai lemia neigiamas ekonomines bei socialines pasekmes. Neišspręstos pajamų nelygybės problemos gali skaudžiai atsiliepti valstybės ekonominei raidai", ­- sako Vasiliauskas.

    Eurostato duomenimis, pajamų nelygybė Lietuvoje yra viena didžiausių visoje ES. Mūsų šalyje 2012 metais 20-ies procentų daugiausia uždirbančių ir 20-ies procentų mažiausiai uždirbančių gyventojų pajamos skyrėsi 5 kartus. 2016 metais šis rodiklis jau viršijo 7 kartus. Europos Sąjungos vidurkis — 5 kartai.

    Skurde vis dar gyvena kas penktas Lietuvos žmogus. Didelė dalis skurstančių — tvarkingi, dirbantys, už žemą (minimalų ar net mažesnį) atlygį šeimas išlaikyti mėginantys žmonės, taip pat bedarbiai ir pensininkai.

    Vasiliausko teigimu, pajamų nelygybę galima ir būtina mažinti nedelsiant, o kad tai įmanoma, įrodo Šiaurės šalių pavyzdžiai.

    "Pirmiausia reikia imtis realių mokesčių, pensijų ir švietimo sistemų pokyčių", — pridūrė Vasiliauskas.

    Pranešime nurodoma, kad pajamų nelygybę mažintų didesnis sukurtos ekonominės gerovės perskirstymas. Pagal biudžeto ir BVP santykį Lietuva pernai buvo ES valstybių sąrašo pabaigoje: pagal surenkamas pajamas (34,5% BVP) — trečia nuo galo, pagal išlaidas (34,2% BVP) — priešpaskutinė. Viena iš priežasčių — veikimas šešėlyje.

    Pasak Lietuvos banko tyrėjo Mihnia Konstantinesku didžiausi darbo užmokesčio skirtumai matomi mažose ir itin mažose įmonėse.

    Be to, pridūrė tyrėjas, tam tikrose ekonominėse veiklose daugėja dirbančių ne visu etatu darbuotojų, o tai prisideda prie darbo pajamų atotrūkio tarp dirbančių visą ir ne visą darbo dieną.

    Taip pat Konstantinesku, pažymėjo, kad ir eksportuojančiose, ir neeksportuojančiose įmonėse darbo užmokesčio nelygybė mažėja. Tiesa, eksportuojančios įmonės dėl didesnio darbo našumo moka vidutiniškai didesnius atlyginimus nei neeksportuojančios.

    Dar šia tema

    Skurdui mažinti, pensijoms ir vaikams valstybė skirs apie 0,5 mlrd eurų
    Šių metų reformos kovos su skurdu, socialine atskirtimi ir pajamų nelygybe
    Prieštaraujama Darbo kodeksui: minimalią algą gavo 30 tūkst specialistų
    Beveik 170 tūkst lietuvių negauna minimalios algos
    "Sodra": žmonės šiemet gavo didesnes algas, nors to nepajuto
    Tegai:
    ekonomikos augimas, skurdas, Lietuvos bankas, Lietuva
    Community standardsDiscussion

    Svarbiausios temos