15:58 2017 Lapkričio 18
Vilnius+ 3°C
Tiesioginis eteris
    Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

    Skvernelis: dvigubos pilietybės įteisinimui reikalingas referendumas

    © AP Photo/ Mindaugas Kulbis
    Visuomenė
    Gauti trumpą nuorodą
    18 0 0

    Ministras pirmininkas mano, kad jei Konstitucinis Teismas nesugebės atverti kelio dvigubai pilietybei, tai padarys politikai ir paskelbs referendumą

    VILNIUS, spalio 17 — Sputnik. Jei Konstitucinis Teismas neatvers kelio dvigubai pilietybei į kitas Europos Sąjungos (ES) ir NATO šalis išvykusiems lietuviams, politikai turės skelbti referendumą dėl Konstitucijos pataisų, antradienį LRT radijui sakė ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

    "Po Konstitucinio Teismo galutinio verdikto ir paaiškinimo, kad vienintelis kelias yra (keisti Konstituciją), visų politikų, kurie palaiko dvigubos pilietybės idėją, pagrindinis uždavinys — surengti referendumą, įtikinti žmones, kad dalyvautų ir kad referendume būtų priimtas toks sprendimas", — teigė Skvernelis.

    Gavęs daugiau kaip šimto parlamentarų kreipimąsi, Konstitucinis Teismas antradienio rytą pradėjo bylą, kurioje turėtų išaiškinti, ar įstatymu galima įtvirtinti teisę turėti dvigubą pilietybę po nepriklausomybės atkūrimo į Europos Sąjungos (ES) ir NATO šalis išvykusiems žmonėms.

    Lietuvos piliečio pasas, archyvinė nuotrauka
    © Sputnik/ Констанция Ждановская

    Pasak Lietuvos Parlamento atstovo byloje Pavilionio, kreipimasis į KT iš pirmo žvilgsnio atrodo visiškai logiškas — prašoma išaiškinimo, ar formuluotė, kad dviguba pilietybė Lietuvos piliečiams suteikiama tik tam tikrais išimtiniais atvejais, atitinka realybę, su kuria susiduria mūsų šalis bei jos piliečiai, ir nėra pažeidžiamas lygiateisiškumo principas.

    Šiuo metu dešimtims tūkstančių Lietuvos piliečių, iš tėvynės išvykusių iki 1991 metų, tokia išimtis galioja. Tačiau piliečiams, kurie išvyko iš šalies po 1990 metų kovo 11 dienos, ši teisė atimama. Todėl Seimas dar kartą bando paklausti, ar nediskriminuojami apie 800 tūkstančių iš Lietuvos išvykusių piliečių, kai jų tėvai, seneliai ir litvakai tokią teisę jau turi.

    Dvigubos pilietybės klausimas tapo itin aktualus po 2016 metų Didžiosios Britanijos, kur šiandien gyvena dešimtys tūkstančių Lietuvos piliečių, nacionaliniu referendumu priimto sprendimo pasitraukti iš Europos Sąjungos. Šios šalies pasitraukimo iš Bendrijos metu dabar Didžiojoje Britanijoje gyvenantiems ir dirbantiems Lietuvos piliečiams gali iškilti didelių iššūkių, susijusių su pilietybės išsaugojimu.

    Skaičiuojama, jog vien dėl to Lietuva gali jau per ateinančius porą metų prarasti dešimtis tūkstančių piliečių, vietoj Lietuvos Respublikos pilietybės pasirenkančių Didžiosios Britanijos pilietybę.

    114 Seimo narių pasirašė įstatymo projektą dėl dvigubos pilietybės išsaugojimo.

    Dar šia tema

    Lietuvoje negalima diskriminuoti dėl pilietybės
    Linkevičius siūlo keisti Referendumo įstatymą dėl dvigubos pilietybės
    Nepriklausomybės laikais emigravę lietuviai galės turėti dvigubą pilietybę
    Tegai:
    dviguba pilietybė, Lietuva
    Community standardsDiscussion

    Svarbiausios temos