19:20 2018 Sausio 16
Vilnius-7°C
Tiesioginis eteris
    Pirtis, archyvinė nuotrauka

    Ugniagesiai aiškina, kodėl ugnis kelia pirčių stogus

    © Flickr/ Thomas Wanhoff
    Visuomenė
    Gauti trumpą nuorodą
    54 0 0

    Kai už lango vis žvarbesnis vėjas, dažnas gyventojas skuba įkurti pirtį, deja, jose ir gaisrai netrunka įsiplieksti, pastebi ugniagesiai ir dalinasi patarimais, kaip įsirengti saugią pirtį

    VILNIUS, spalio 24 — Sputnik. Pirtys — tai ne tik atgaiva ir malonus poilsis, jose įvyksta ir nemažai nelaimių. Šiais metais Lietuvoje jau sudegė 103 pirtys, praneša Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento spaudos tarnyba.

    Vien per spalio mėnesį ugnis šeimininkavo septyniose pirtyse, rugsėjo mėnesį jų degė dešimt.

    Kokios gi šių gaisrų priežastys

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, dažniausiai — net 70 kartų  gaisrai pirtyse kilo dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimo. Šešis kartus gaisras kilo dėl elektros instaliacijos gedimų, o po penkis kartus ugnį sukėlė neatsargus žmogaus elgesys ir tyčinė veika. 

    Dėl pirtyje kilusio gaisro šiemet žuvo ir vienas gyventojas.

    Patarimai, kaip įsirengti saugią pirtį

    Pasak departamento  Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vyriausiojo specialisto Aurimo Gudžiausko, norint įsirengti saugią pirtį, privalu pasirūpinti dūmtraukio įrengimu.

    "Atstumas nuo dūmtraukio sienelės išorinio paviršiaus iki degių statinio konstrukcijų ir medžiagų turi būti ne mažesnis kaip 250 milimetrų, arba 150 milimetrų, nes tada degios konstrukcijos per visą jos storį yra apsaugotos nedegiomis ir karščiui atspariomis medžiagomis", — sako Gudžiauskas. 

    Pirtys būna įrengiamos gyvenamuosiuose namuose, o kartais statomos ir kaip atskiras pastatas. Žinoma, kiekvienas šeimininkas nori įsirengti saugią pirtį. Tiesa, dera žinoti, kad visais atvejais joms taikomi skirtingi priešgaisrinės saugos reikalavimai. 

    Pasak Gudžiausko, namuose įrengtose pirtyse naudojamoms medžiagoms ir įrangai yra taikomi gan griežti reikalavimai. Jei pirtis įrengta gyvenamajame name, tai pirties patalpų atitvaros ir perdanga virš pirties patalpos turi būti iš padidinto atsparumo ugniai medžiagų ir atitikti 45 minučių atsparumo ugniai klasę, kad kilus gaisrui per tą laiką perdanga nesugriūtų ir greitai nepraleistų karščio bei dūmų į kitas patalpas. O durys į pirties patalpas turi nepraleisti karščio bei dūmų 30 minučių.

    Beje, daugiabučių namų rūsiuose ir cokoliniame aukšte draudžiama įrengti bet kokią pirtį.

    Gaisro padės išvengti ir tai, jei aplink kietojo kuro krosneles saugiu atstumu nebus degių apdailos medžiagų, išskyrus atvejus, kai krosnelės išorinės sienelės izoliuotos šilumai silpnai laidžiomis medžiagomis, kurios mažai įkaista.

    Kaip teigia Gudžiauskas, virš krosnelių saugiu atstumu taip pat neturi būti medinių konstrukcijų ar apdailos elementų iš degių medžiagų. Patartina virš jų pritvirtinti šilumą atspindintį skardos lakštą, kad ji keliautų atgal į patalpą, o tarp lakšto ir lubų yra būtinas oro tarpas. Draudžiama įrengti neizoliuotus metalinius dūmtraukius. 

    Prieš pradedant jomis naudotis, būtina pasirūpinti, kad jų durys atsidarytų į išorę. Ir šioms durims nereikia jokių užraktų ar sklendžių. Kad pirtyje žmonės neapdegtų, plautai neturi būti įrengiami per arti krosnelės.

    Ugniagesių patirtis rodo, kad tik pasirūpinus saugumu, galima apsaugoti save ir kitus.

    Dar šia tema

    Šildymo sezono pradžia dažnai susijusi su gaisrais ir žmonių mirtimi
    Ugniagesių įranga nebuvo atnaujinama beveik dešimtmetį
    Ugniagesiai prašo atidžiau prižiūrėti mažamečius vaikus
    Gaisrininkai: pavojingiausia Lietuvos apskritis — Panevėžio
    Tegai:
    pirtis, ugniagesiai, gaisras, Lietuva
    Community standardsDiscussion

    Svarbiausios temos