03:06 2017 Lapkričio 18
Vilnius+ 4°C
Tiesioginis eteris
    Adolfas Ramanauskas-Vanagas, archyvinė nuotrauka

    Knygos "Mūsiškiai" autorė suabejojo partizano didvyriškumu

    CC0 / wikipedia / unspecified
    Visuomenė
    Gauti trumpą nuorodą
    12210

    Seimo Valstybės istorinės atminties komisija siūlo 2018-uosius skelbti Sąjūdžio ir Adolfo Ramanausko-Vanago metais, kitąmet bus minimos šio kovotojo už nepriklausomybę 100-osios gimimo metinės

    VILNIUS, spalio 26 — Sputnik. Knygos apie žydų genocidą Lietuvoje 1941 metais "Mūsiškiai" autorė Rūta Vanagaitė artimiausiu metu ketina kreiptis į Seimo Valstybės istorinės atminties komisiją ir perduoti tam tikros informacijos apie Adolfą Ramanauską-Vanagą, praneša LRT.

    "Kai dar rašiau knygą "Mūsiškiai", peržiūrėjau Ramanausko-Vanago bylą. Ne visą 20 tomų, bet dalį jos, ir radau labai įdomių dalykų. Vienas iš jų — 1940 metais, atėjus rusams į Lietuvą, per pirmą sovietinę okupaciją, Ramanauskas-Vanagas pasirašė bendradarbiavimo sutartį su NKVD. Jis tapo NKVD agentu ir jis pats tą pripažįsta. Toliau nedirbo, bet yra užfiksuota, kad jį įtikino ir jis pasirašė su KGB sutartį. Antras faktas — jei pažiūrėsite į jo paskutines kalbas prieš jį nuteisiant, tai yra ištisos liaupsės komunizmui", — komentavo Vanagaitė.

    "Nežinau, ar 2018 metus galima pavadinti KGB agento vardu. Žmogaus, kuris šlovina Tarybų Sąjungą. Kodėl mūsų istorikai nežiūri į visą žmogaus gyvenimo visumą, o žiūri tik į tai, kas naudinga", — klausė Vanagaitė.

    Ji taip pat pareiške, kad Ramanauskas-Vanagas išdavė visus savo bendražygius, visus ryšininkus ir rėmėjus, jų pavardes ir adresus. Jo tardymo sąrašoje buvo 27 žmonės, pas kuriuos jis slapstėsi, ir visi tie žmonės paskui buvo suimti.

    Tačiau Simono Wiesentalio centro Jeruzalės filialo vadovas Efraimas Zurofas taip pat turi faktų, kad šis partizanas dalyvavo baudžiamosiose operacijose prieš žydų populiaciją.

    Vanagaitė teigė nenorinti, kad "metai būtų pavadinti KGB agento ir Tarybų Sąjungos apologeto vardu".

    Anušauskas: Vanagaitė niekada netyrė istorijos

    Seimo Valstybės istorinės atminties komisijos narys parlamentaras istorikas Arvydas Anušauskas, kuris yra ištyrinėjęs  Ramanausko-Vanago bylą, sako, kad Vanagaitė KGB bylas vertina taip, lyg jos būtų demokratinės valstybės teisenos produktas.

    „Nieko nuostabaus, kai bylą paima žmogus, niekada netyręs istorijos, nežinantis, nei kaip tos bylos sudaromos, stenografuojamos, kas iškrenta ir kas jose atsiranda. Pirmiausia, akivaizdu, kad ji KGB bylas vertina taip pat, kaip demokratinės valstybės teisenos produktą. Jai nežinomos nei klastotės, nei bandymai kompromituoti asmenį, nei paskutinių žodžių cenzūra", — kalbėjo parlamentaras.

    Pasak Anušausko, visos bylos buvo to meto diktatūros produktas ir jos skirtos ne įgyvendinti teisingumą, o pirmiausia kompromituoti pagal ideologijos diktuojamus uždavinius. Todėl tardymo protokoluose ir posėdžių stenogramose yra pakeičiamas žodynas.

    Anušausko teigimu, NKVD stengėsi verbuoti kuo daugiau žmonių ir tai esą buvo tik paskata išeiti į mišką.

    "Aš žinau dešimtis atvejų, kai verbuoti ar "užverbuoti" išėjo į mišką ir ten žuvo. Tik apie 1952-uosius MGB [Valstybės saugumo ministerija] pripažino, kad „priverbavo" tūkstančius fiktyvių agentų. Tūkstančius. Nes čia irgi buvo duomenų klastojimo ir prirašymo. Kaip ir visur sovietinėje sistemoje", — teigė istorikas.

    Pasak Anušausko, Ramanauskas-Vanagas buvo patyręs baisiausių kankinimų — iškastruotas, išdurta akis, kankinimų metu pateko į komą. "Jis suprato, koks jo laukia "teisingumas", — aiškino parlamentaras. Ramanauskas buvo kankinamas fiziškai ir morališkai beveik metus. 1957 metais Vilniuje posėdžiavęs LSSR Aukščiausias Teismas jam skyrė mirties bausmę.

    Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė stebisi, kad Vanagaitė atskirai vertina po vieną detalę, bet esą nežiūri į visumą ir to meto aplinkybes.

    "Viena, ką ji interpretuoja [ištraukusi] iš konteksto, kita, ką mato istorikai, išstudijavę visas aplinkybes. Mes visada viską vertiname sustatę į tam tikrą chronologiją, atsižvelgiame į situacijas, žmogaus šeimos padėtį ir t.t. Dabar ji pešios po kiekvieną faktelį, kad tą žmogų apjuodintų? Ką tai rodo? Tai rodo, kad Vanagaitei nepatinka, kad mes pagerbsime šitą žmogų." — sako Burauskaitė.

    Adolfas Ramanauskas-Vanagas nuo 1947 metų vadovavo Dainavos apygardai, 1948 metais išrinktas Pietų Lietuvos partizanų srities vadu. 1997-aisiais Ramanauskui-Vanagui pripažintas kario savanoriu statusas. Prezidento dekretu 1998-aisiais jam suteiktas dimisijos brigados generolo laipsnis, 1999-aisiais — 1-ojo laipsnio Vyčio kryžiaus ordinas.

    Dar šia tema

    CŽV archyvas atskleidė informaciją apie Lietuvos pokario partizanus
    Šaulių sąjunga ruošia partizanus
    Tegai:
    partizanas
    Community standardsDiscussion

    Svarbiausios temos