19:27 2017 Lapkričio 21
Vilnius+ 1°C
Tiesioginis eteris
    Sodros logotipas, archyvinė nuotrauka

    Lietuvoje ligos pašalpos dalinai dengiamos iš pensijų draudimo įmokų

    © Sputnik/ Александр Липовец
    Visuomenė
    Gauti trumpą nuorodą
    14 0 0

    "Sodros" duomenimis, Lietuvoje ligos socialinio draudimo išmokos beveik dukart didesnės negu įmokos, tai lėšų trūkumas kompensuojamas iš kitų draudimo rūšių

    VILNIUS, lapkričio 12 — Sputnik. Valstybinio socialinio draudimo fondo "Sodra" duomenimis, šiemet gyventojų įmokų dalis, skirta ligos socialiniam draudimui, nepadengia šios rūšies draudimo išlaidų, praneša "Sodros" spaudos tarnyba.

    Ligos draudimui — kad susirgus būtų mokama 80% atlyginimo dydžio kompensacija — numatyta 1,2% iš maždaug 31% socialinio draudimo įmokos tarifo.

    Per devynis šių metų mėnesius šios rūšies draudimo įmokų surinkta 105 milijonai eurų, o išmokų vertė — 207 milijonai eurų. Taigi, šis 100 milijonų eurų trūkumas kompensuojamas iš kitų draudimo rūšių, tarp jų ir, pavyzdžiui, pensijų socialinio draudimo įmokų.

    Taip yra, nes moki vieną eurą, o gauni penkiasdešimt

    Susirgus pirmąsias dvi dienas kompensaciją darbuotojui moka darbdavys, o nuo trečios dienos iš "Sodros" skiriama draudimo išmoka, siekianti 80% darbo užmokesčio ir ne mažesnė negu 5,78 euro per dieną. Pagal galiojančią tvarką pagal darbo sutartį dirbantis žmogus susirgęs gaus ne mažesnę kaip 5,78 euro ligos socialinio draudimo išmoką per vieną dieną.  

    Tokiu būdu net ir tie, kas "dirba" už 1 euro mėnesinę algą (ir moka atitinkamo dydžio socialinio draudimo įmokas), už dviejų savaičių ligą iš "Sodros" gali gauti apie 50 eurų dydžio ligos išmoką.

    Kartais tenka nugirsti, kad kai kurių įmonių, kurioms itin būdingas sezoniškumas, darbuotojai kur kas dažniau serga ne sezono metu arba kad suaugusieji dažniau nei įprastai serga per trumpąsias moksleivių atostogas. Bet iš tiesų po "liga" slepiasi tiesiog atostogos.

    Problema, verta milijonų

    Pasak "Sodros" atstovės Julitos Varanauskienės, susiklosčiusi situacija — tai yra problema, nes ji verta bent 100 milijonų eurų.

    "Ligos socialinio draudimo įmokos dydis (1,2%) nustatytas atsižvelgus į tikimybę, kad pajamas reikės kompensuoti dėl ligos. Jei tai būtų atostogos, už kurias dar ir mokamos išmokos, tai įmoka turėtų būti ženkliai didesnė. Galbūt kai kam atrodo normalu ir moralu — įmokas mokėjau, pajamos (nesvarbu, kad ne dėl ligos) sumažėjo, tai turiu teisę ir į išmokas. Bet tai nėra teisinga. Tą šiemetinį 100 milijonų eurų viršijantį skirtumą tarp ligos draudimo įmokų ir išmokų padengsime visi mes — ir sąžiningi įmokų mokėtojai, ir esami bei būsimi pensininkai", — pažymi Varanauskienė.

    Perfrazuojant kino klasiką, tai ne "Sodrą" apgaudinėja "ligoniai" ir jų talkininkai, tai mus visus jie apgaudinėja, teigia specialistė.

    Didesnė kompensacija — didesnė pagunda

    Metinis įmokų ir išmokų skirtumas išryškėjo po 2014 metų, kai išmokos tapo dosnesnės — "Sodros" mokama išmoka 3-7 ligos dieną buvo padidinta nuo 40% iki 80% darbo užmokesčio.

    Žmonės. Archyvinė nuotrauka
    © Sputnik/ Владимир Астапкович

    Tada išmokų vertė išaugo ne tik dėl to, kad padidėjo vidutinė išmoka, bet ir dėl to, kad padaugėjo nedarbingumo pažymėjimų.

    Pasak Varanauskienės, viena vertus, gerai, kai sergantis žmogus neina į darbą ir gali pilnavertiškai gydytis, o jo pajamos reikšmingai nesumažėja. Kita vertus, didėja pagunda po nedarbingumu dėl ligos paslėpti neapmokamas atostogas.  

    Specialistės manymu, priimant sprendimą dėl dosnesnių išmokų, poveikis apdraustųjų elgsenai nebuvo pakankamai įvertintas.

    "Bandyti sukontroliuoti kiekvieną ligos išmokos gavėją — brangu ir, matyt, nerealu. Iš tiesų "Sodra" per metus patikrina apie 12 tūkstančių sergančiųjų ligos atvejus ir gana dažnai "ligonis" pasveiksta vos pakviestas į gydytojų komisiją", — sako  Varanauskienė.

    Tokiu būdu per metus pavyksta sutaupyti apie 100 tūkstančių eurų. Tačiau reikalingi, pasak Varanauskienės,  ir sisteminiai pokyčiai: įmokų didinimas ir/arba išmokų mažinimas. Didinti tarifus — ko gero, ne išeitis: taip sąžiningi įmokų mokėtojai būtų dar labiau išnaudojami "ligonių".

    Specialistė siūlo pagalvoti apie minimalios ligos socialinio draudimo įmokos ("grindų") įvedimą, jei jau nustatyta minimali, ne mažesnė kaip 5,78 euro, ligos socialinio draudimo išmoka. Visgi tokios "grindys" — mokestinės naštos didinimas tiems, kieno pajamos iš tikrųjų mažos. Remiantis kitų šalių praktika, galima būtų svarstyti vienos ar kelių dienų laukimo laikotarpį, kai išmokos nemoka nei darbdavys, nei socialinio draudimo fondas.

    Kita alternatyva, pasak Varanauskienės,  - ilginti laikotarpį, kai susirgus darbuotojui moka darbdavys. Europoje yra pavyzdžių, kai šis laikotarpis — ne dvi (kaip Lietuvoje), o keliolika ar net keliasdešimt dienų — taip darbdaviams nebesinorėtų savo darbuotojų siųsti "pasirgti" ne sezono metu. Tačiau taip irgi nukentėtų sąžiningi mokesčių mokėtojai.

    Specialistė pavadino ir dar vieną — naivią — alternatyvą: kantriai laukti, kol visi taps sąžiningi.

    Dar šia tema

    Sergančius anūkus prižiūrintys seneliai galės gauti ligos išmokas
    Tegai:
    ligos socialinis draudimas, ligos biuletenis, draudimas, Valstybinis socialinio draudimo fondas "Sodra", Lietuva
    Community standardsDiscussion

    Svarbiausios temos