13:38 2018 Sausio 23
Vilnius-11°C
Tiesioginis eteris
    Tarptautinis baudžiamasis teismas Hagoje. Archyvinė nuotrauka

    CŽV kalėjimas Lietuvoje pateko į tarptautinių prokurorų akiratį

    AFP / VINCENT JANNINK
    Pasaulyje
    Gauti trumpą nuorodą
    104 0 0

    Lietuva gali sulaukti papildomo tarptautinio spaudimo dėl įtarimų, kad prieš dešimtmetį netoli Vilniaus amerikiečiai buvo įrengę kalėjimą įtariamiesiems terorizmu tardyti.

    VILNIUS, lapkr 18 — Sputnik. Hagoje įsikūrusio Tarptautinio baudžiamojo teismo prokurorai svarsto galimybę tirti duomenis apie kankinimus slaptuose Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) sulaikymo centruose, praneša BNS.

    Teisės ekspertai mano, kad tyrėjai iš Lietuvos gali pareikalauti suteikti informaciją, bet bylą gali sustabdyti amerikiečių atsisakymas bendradarbiauti.

    Šią savaitę Hagos teismo vyriausioji prokurorė Fatou Bensouda (Fatu Bensuda) paskelbė preliminarią ataskaitą dėl kaltinimų, kad JAV kariai ir CŽV agentai kankino įtariamuosius terorizmu. 74 puslapių ataskaitoje minimi ir spėjami tardymo centrai Lietuvoje, Lenkijoje ir Rumunijoje.

    Tarptautinis baudžiamasis teismas — antroji tarptautinė teisminė institucija, kuri gali aiškintis, kas prieš dešimtmetį vyko pastate Antaviliuose, 15 kilometrų nuo Vilniaus. Bylą dėl galimo kankinimo jau nagrinėja Strasbūre veikiantis Europos Žmogaus Teisių Teismas. Jį Lietuvos vyriausybė įtikinėja, kad Antaviliuose buvo įkurtas žvalgybos paramos centras, o ne slaptas kalėjimas.

    Kankinimai ir žiaurus elgesys

    Gambijos teisininkės Bensoudos ataskaitoje rašoma, kad sulaikyti įtariamieji galėjo būti kankinami, o tai prilygsta karo nusikaltimams.

    "Atrodo, kad CŽV nariai mažiausiai 27 sulaikytiems asmenims taikė kankinimus, žiaurų elgesį, asmeninio orumo pažeidimus ir/arba žaginimus Afganistano teritorijoje arba kitose (Tarptautinio baudžiamojo teismo) statuto valstybėse narėse (konkrečiai — Lenkijoje, Rumunijoje ir Lietuvoje) nuo 2002 metų gruodžio iki 2008 metų kovo. Dauguma šių pažeidimų, kaip įtariama, buvo įvykdyti 2003-2004 metais", — rašoma dokumente.

    Ataskaita parengta atlikus parengiamąjį tyrimą dėl situacijos Afganistane. Į jį JAV įsiveržė po kelis tūkstančius  gyvybių nusinešusių 2001 metų rugsėjo 11-osios išpuolių, apkaltinusi valdantįjį Talibano režimą slepiant ataką organizavusius teroristus.

    Vėlesniais metais JAV užsienyje įrengė slaptus centrus sulaikytiems įtariamiesiems tardyti. Tuometinio prezidento George'o W. Busho (Džordžo V.Bušo) administracija po atakų prieš Jungtines Valstijas įgalino vadinamuosius šiurkščius tardymo metodus, tarp jų ir imituojamą skandinimą.

    Žmogaus teisių gynėjai įtaria, kad slaptas CŽV kalėjimas Lietuvoje galėjo veikti 2005-2006 metais. Parlamentiniam tyrimui vadovavęs Arvydas Anušauskas sako, kad tuo metu CŽV jau buvo atsisakiusi griežčiausių tardymo metodų.

    "Jei būtų patvirtintas kokio nors asmens buvimas Lietuvos teritorijoje, tai vis tiek nebūtų kalbos apie jokius kankinimus, galėtų būti kalba apie neteisėtą perkėlimą ar tardymą", — sakė Anušauskas.

    Lietuva ir JAV vertina skirtingai

    Vilniaus universiteto Teisės fakulteto lektorė Renata Vaišvilienė atkreipė dėmesį, kad vertinama Afganistano situacija apima laikotarpį nuo 2003 iki 2014 metų, ir Lietuva tuo metu buvo Tarptautinio baudžiamojo teismo steigiamosios sutarties Romos statuto dalyvė.

    "Tai reiškia, kad Lietuva, esant Tarptautinio baudžiamojo teismo paklausimui, privalės suteikti reikiamą informaciją išankstiniam susijusios situacijos vertinimui atlikti", — teigė teisininkė.

    Ji pabrėžė, kad Tarptautinis baudžiamasis teismas negali spręsti dėl valstybių atsakomybės, o teisti tik individualius asmenis.

    Priešingai nei Lietuva, JAV nėra ratifikavusios Romos statuto, ir jau pareiškė, kad Hagos teismui neleis persekioti savo karių ir žvalgybininkų.

    Lietuvos teisingumo ministerija ir JAV ambasada Lietuvoje nuo platesnių komentarų susilaiko.

    "Teisingumo ministerija susilaiko nuo platesnio komentaro šia tema, kol nebus išsamiai susipažinta su ataskaitos turiniu. Tačiau norėtume pažymėti, kad dėl to, kad Lietuva paminima šioje ataskaitoje, sankcijos savaime kilti negali", — sakė ministerijos atstovas spaudai Sergejus Tichomirovas.

    "JAV laikosi politikos nekomentuoti tokių prielaidų", — BNS sakė JAV ambasados atstovė spaudai Althea Cawley-Murphree (Altėja Koli-Merfri).

    Kalėjimas ar žvalgybos centras?

    Pranešimai apie galimą CŽV kalėjimą buvusioje jojimo bazėje Antaviliuose JAV žiniasklaidoje pasirodė 2009 metais. Įtarimus Lietuvoje aiškinosi parlamentinė komisija ir teisėsauga, prokurorų tyrimas su pertraukomis tęsiasi iki šiol, Lietuvos teisėsauga pagalbos kreipėsi į JAV, Lenkiją ir Rumuniją.

    Ilgą laiką Lietuvos vyriausybė ir parlamentarai laikėsi pozicijos, kad šalis neturi duomenų apie konkretų asmenų gabenimą ir negali jų gauti, jei informacijos nepateiks JAV.

    Papildomų diskusijų sukėlė 2014 metais paskelbta JAV Senato ataskaita. Joje konkretūs centrai neįvardijami, bet žmogaus teisių gynėjai mano, kad Lietuvoje veikė dokumente "violetiniu" vadinamas centras. Anot JAV Senato ataskaitos, jis veikė nuo 2005 metų pradžios, o buvo uždarytas 2006 metais dėl neužtikrintos medicinos priežiūros, jame esą kalintas Mustafa al-Hawsawis (Mustafa Hausavis) iš Saudo Arabijos.

    Naujas posūkis įvyko šią vasarą, kai Strasbūro teisme Vyriausybės atstovai pareiškė, kad prieš dešimtmetį amerikiečiai į Lietuvą gabeno ne kalinius, o ryšio įrangą, o Antaviliuose buvo kuriamas žvalgybos paramos centras. Teisingumo viceministras, kreipdamasis į devynių teisėjų kolegiją, tuomet pareiškė, kad „Lietuvoje joks slaptas CŽV sulaikymo centras neveikė".

    Lietuvos vyriausybės teigimu, kitas tyrimuose minimas objektas — pastatas Vilniaus mieste Sierakausko gatvėje — "buvo skirtas slaptųjų bendradarbių eksfiltravimui" — perkėlimui į saugią aplinką.

    Dvi kadencijas —1998-2003 ir 2004-2009 metais — Lietuvos prezidento pareigas ėjęs Valdas Adamkus ne kartą sakė esąs įsitikinęs, kad CŽV slapta netardė kalinių Lietuvoje.

    Community standardsDiscussion

    Svarbiausios temos