16:56 2017 Birželio 23
Vilnius+ 17°C
Tiesioginis eteris
    Fransua Fijonas. Archyvinė nuotrauka

    Lietuvos analitikai: Fijonas gali sukelti grėsmę Baltijos šalims

    AFP / ERIC FEFERBERG
    Pasaulyje
    Gauti trumpą nuorodą
    94 0 0

    Prancūzijos prezidento rinkimų favoritas Fransua Fijonas, nors ir turi ryšį su Lietuva - yra buvęs Kelmės vienuolyne, bet jis ― Rusijai palankus politikas, todėl, ekspertų manymu, gali sukelti rimtą pavojų Baltijos šalims.

    VILNIUS, lapkr 28 — Sputnik. Lietuvos analitikai nerimauja, kad Prancūzijos prezidento rinkimų favoritu tapęs Francois Fillonas (Fransua Fijonas) dėl savo palankumo Rusijai gali kelti riziką Baltijos šalims, praneša BNS.

    Tačiau dešiniųjų kandidatu išrinktas politikas turi ir ypatingą ryšį su Lietuva — 2011 metais per oficialų vizitą tuometinis premjeras ne tik lankėsi Vilniuje, bet ir su žmona aplankė Kelmės vienuolyną, kur dalyvavo pamaldose.

    Maskvos draugas

    Daugelis stebėtojų prognozuoja, kad gegužę vyksiančiuose rinkimuose pagrindinė kova vyks tarp nuosaikios dešinės ir kraštutinės dešinės kandidatų, o socialistai praras turėtas pozicijas.

    Lietuvos diplomatų akimis, šioje rinkimų kampanijoje būtent dešinieji užėmė prorusišką poziciją, o kairieji socialistai — Lietuvai palankesnę centro poziciją.

    Kraštutinės dešinės stovykloje įsitvirtinusi Marine Le Pen (Marin Le Pen) jau seniai neslepia palankumo Vladimirui Putinui, yra ėmusi paskolą iš Rusijos banko ir žada referendumą dėl išstojimo iš Europos Sąjungos (ES).

    Tačiau apie glaudesnius santykius su Rusija kalba ir nuosaikių dešiniųjų kandidatu sekmadienį išrinktas ekspremjeras Fijonas.

    Jis ragina panaikinti Rusijai įvestas sankcijas, sako, kad NATO plėtra išprovokavo Maskvą ir ragina kurti bendrą koaliciją su Kremliumi prieš "Islamo valstybės" organizaciją.

    Rusijos žiniasklaida jį vadina "Maskvos draugu", o dėl pernelyg glaudžių santykių su Vladimiru Putinu Fijoną kritikavo ir sekmadienio pirminius rinkimus jam pralaimėjęs kitas ekspremjeras Alainas Juppe (Alenas Žiupė).

    "Vaizdas yra nekoks. Baltijos valstybėms, kurios bijo agresyvių Rusijos veiksmų, Fillono pareiškimai yra gąsdinantys", — sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė Margarita Šešelgytė.

    "Kyla klausimas, kokias tariamas klaidas Fijonas norėtų atitaisyti", — svarstė Šešelgytė.

    ES ir NATO griūtis?

    62 metų Fijonas sekmadienį laimėjo pirmąkart surengtus pirminius rinkimus, per kuriuos buvo renkamas Respublikonų partijos ir jos sąjungininkių kandidatas. Jis dabar laikomas labiausiai tikėtinu pretendentu į Prancūzijos vadovo postą.

    Prancūzijos prezidento rinkimai laikomi svarbiu išbandymu pagrindinės politikos krypties partijoms po Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) pergalės JAV prezidento rinkimuose ir "Brexit" kampanijos Didžiojoje Britanijoje.

    Fijono per du prezidento rinkimų turus ateinančių metų balandį ir gegužę tikriausiai laukia įnirtingos grumtynės su Marin Le Pen — antisistemine kandidate, trokštančia pakartoti netikėtą Trampo pergalę Amerikoje.

    Kai kurių Lietuvos pareigūnų teigimu, Fijonas Prancūzijoje įkūnija solidų ir orų politiką, kuris rinkimų kampanijos metu daugiau dėmesio skyrė ekonomikos reformoms, o ne užsienio politikai, todėl iš jo nesitikima tokių staigių pavojingų judesių kaip iš Marin Le Pen.

    Tačiau LRT užsienio žinių redaktorius Vykintas Pugačiauskas perspėja, kad Fijono pergalė "gali paspartinti Europos judėjimą savęs sunaikinimo link".

    "Jis dėl praktinės naudos — rinkėjų balsų — pasirinko išduoti pamatines vertybes — ketvirtį milijono savo piliečių nužudžiusį Sirijos diktatorių laiko sąjungininku prieš islamistus, siūlo pataikauti du karus pradėjusiam ir kaimyninės šalies dalį aneksavusiam Rusijos prezidentui ir kartoja jo melagystes dėl NATO plėtros, o dėl migracijos siekia Europos susitarimams prieštaraujančių sprendimų, kurie gali sukiršinti Paryžių ir Berlyną ir sukelti naują aštrią ES krizę", — BNS sakė Pugačiauskas.

    Jo teigimu, rinkėjų būgštavimai dėl migracijos, terorizmo ir ekonomikos teisėti, ir į juos politikai turi pagaliau atsakyti, "bet kai ES įkūrusioje valstybėje tradicinės partijos kandidatas, bent jau kampanijos pažadais, stoja beveik į vieną gretą su populistais, jo pergalė gali priartinti ES ir NATO griūtį".

    Buvusi krašto apsaugos ministrė konservatorė Rasa Juknevičienė Fijoną pavadino "Mistral projekto premjeru", primindama Paryžiaus planus parduoti karo laivus Rusijai. "Mistral" klasės karo laivų pardavimą Rusijai dėl intervencijos Ukrainoje atšaukė dabartinis prezidentas socialistas Francois Hollande'as (Fransua Holandas), kuris dar nepaskelbė, ar sieks antrosios kadencijos.

    "Fijono vyriausybės gynybos ministras 2010 metais mane "auklėjo" dėl Rusijos. Kai perspėjau, kad "Mistralių" pardavimas agresyviam Kremliui yra klaida, jis pareiškė, jog man "fantominiai skausmai" po sovietų okupacijos", — socialiniame tinkle "Facebook" parašė Juknevičienė, reaguodama į Fijono pergalę.

    Fijonas ir Lietuva

    Tuometinis Prancūzijos vyriausybės vadovas Fijonas Lietuvoje lankėsi 2011 metais. Jį Vilniuje priėmė tuometinis premjeras Andrius Kubilius ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vizito metu daug dėmesio buvo skirta kariniam ir energetiniam bendradarbiavimui, Fijonas tuomet pranešė, kad Prancūzijos energetikos įmonė EDF atsisakė Rusijos pasiūlymo dalyvauti Karaliaučiaus atominės elektrinės projekte.

    Lietuvos, Prancūzijos ir ES vėliavos. Archyvinė nuotrauka
    © Sputnik/ Александр Липовец

    Po oficialių susitikimų su žmona Fijonas dar nuvyko į Kelmės rajone esantį Palendrių Šv.Benedikto vienuolyną.

    Kaip pasakė vienuolyno vyresnysis prioras Kazimieras Milaševičius, Fijonas palaiko ryšį su Kelmėje esančio vienuolyno motininiu vienuolynu Prancūzijoje, turi rezidenciją netoli jo.

    "Fijonas su žmona yra katalikai. Jie palaikė artimą ryšį su Solezmo abatija. Mūsų pirmasis prioras turėjo ryšį. Kai viešėjo Lietuvoje, jis paprašė privataus vizito sudalyvauti mišiose pas mus ir susitikti su bendruomene", — sakė vienuolis.

    Lietuvos ir Prancūzijos dvišaliai santykiai oficialiai vadinami strategine partneryste. Atitinkamą sutartį 2009 metais pasirašė abiejų šalių prezidentai. Prancūzija aktyviai dalyvauja NATO oro policijos misijoje Lietuvoje ir ketina atsiųsti karių kuopą, kuri prisidės prie Baltijos šalyse ir Lenkijoje kuriamų NATO batalionų. Lietuva Prancūzijos prašymu yra nusiuntusi kelis karininkus į Malį. Pastaruoju metu dvišalius santykius šiek tiek temdo ginčai dėl Prancūzijos koncerno "Veolia" investicijų Vilniaus  šilumos ūkyje.

    Dar šia tema

    Holandui gresia impičmentas už valstybės paslapties atskleidimą
    Rusijos prezidentas atšaukė vizitą į Prancūziją
    Prancūzijoje pagerbtos Nicoje įvykdyto išpuolio aukos
    Community standardsDiscussion

    Svarbiausios temos