01:24 2017 Birželio 27
Vilnius+ 13°C
Tiesioginis eteris
    Varšuva. Archyvinė nuotrauka

    Kultūros ir mokslo rūmai Varšuvoje virto nesantaikos suvenyru

    © Sputnik/ Михаил Воскресенский
    Pasaulyje
    Gauti trumpą nuorodą
    Sovietiniai paminklai Baltijos šalyse ir Lenkijoje (19)
    20342

    Sovietų dangoraižis Varšuvoje tapo ginčo objektu: vieni jį laiko Lenkijos priklausomybės nuo Sovietų Sąjungos simboliu, kiti — miesto įžymybe.

    VILNIUS, saus 4 — Sputnik. Varšuvos valdžiai ramybės neduoda paties aukščiausio šalies pastato — Kultūros ir mokslo rūmų — likimas: vieni siūlo juos nugriauti ir neleisti didžiulių pinigų jų išlaikymui, kiti kategoriškai prieš Sovietų Sąjungos simbolio griovimą.

    2015-aisiais sovietų statiniui Varšuvos centre sukako 60 metų.

    RIA Novosti pateiktoje medžiagoje – pastato istorija ir likimas.

    Dovana Lenkijos žmonėms

    Kultūros ir mokslo rūmų statyba — dovana broliškai Lenkijos tautai — tapo precendentu: visi finansavimo ir projektavimo klausimai nukrito ant Sovietų Sąjungos, kuri nieko nereikalavo mainais, pečių. Istoriniuose dokumentuose apie statybą šiuo metu pabrėžiami du pagrindiniai momentai: ideologinė pastato reikšmė ir daugybė ginčų jį statant.

    Remiantis oficialiais duomenimis, pastato statybos idėja priklauso asmeniškai Josifui Stalinui ir buvo paskelbta Viačeslavo Molotovo vizito į Varšuvą metu 1951-aisiais. Vyriausiasis Varšuvos architektas Juzefas Sigalinas buvo informuotas apie šį pasiūlymą iš anksto ir be jokios nuostabos sutiko, pasiūlęs Lenkijos architektams sugalvoti keletą išsidėstymo vietų ir pastato išorės vaizdų. Nežinoję, koks jis turėtų būti, specialistai orientuodamiesi į Maskvos Lomonosovo universiteto pastatą, sukūrė keletą projektų.

    Vėliau išsiaiškinta, kad Varšuvoje unikalų pastatą pastatys Levas Rudnevas, Lenkijos architektų projektai, iš esmės, nereikalingi — tik vietos pasirinkimas, o taip pat elektros energijos ir vandens teikimas bei sovietų statybininkų įkurdinimas. TSRS perėmė visas statybinių medžiagų išlaidas, dangoraižio statybose dalyvavo apie penkis tūkstančius sovietinių darbuotojų (ir apie keturis tūkstančius lenkų), statybos vyko naudojant sovietinę įrangą, vadovaujant sovietų inžinieriams.

    Būtent vietinių architektų dėka pastatas yra tokio aukščio: projektavimo etape, sovietiniai specialistai siūlė sustoti ties 120 metrų, tačiau Sigalino ir jo kolegų pozicijos dėka pastatas dabar yra 237 metrų aukščio (kartu su smaile), o Kultūros ir mokslo rūmai lieka aukščiausiu statiniu šalyje. Nepaisant to, kad nei Lenkija, nei Sovietų Sąjunga neabejojo būtinybe statyti Rūmus "stalininės gotikos" stiliumi, Sigalinas tikėjosi, kad Varšuvai pavyko pasiekti, kad į projektą būtų įtraukti Lenkijos nacionalinės architektūros elemetai.

    Дворец культуры и науки в Варшаве
    © Sputnik/ А. Новосельский
    Varšuvos kultūros ir mokslo rūmai

    Pastato projektai dėl abiejų šalių nepasitenkinimo kai kuriais elementais keitėsi žaibo greičiu: juos perbraižydavo praktiškai per keletą dienų. Pagal galutinę versiją, į pastatą buvo įtraukti mokslinių tyrimų, parodų, teatro kompleksai, taip pat jaunimo rūmai. Statyba prasidėjo 1952 metų gegužės antrąją. 1953 metais, po Stalino mirties, buvo nuspręsta įtraukti jo vardą į pastato pavadinimą.

    Kultūros ir mokslo rūmai buvo atidaryti 1955 metais ir iš karto tapo būtinu apsilankymo objektu aukšto rango Sovietų Sąjungos pareigūnų vizitų metu. Tarp kitų dalykų, pastate buvo įsikūrusi Lenkijos-Sovietų draugystės centras, Socialinių mokslų institutas, marksizmo-leninizmo klasikų leidybos redakcijos, o taip pat aukščiausia šalyje šalyje apžvalgos aikštelė —30-ame aukšte — kuri jau po metų nuo atidarymo tapo viena iš mėgstamiausių savižudžių vietų, kuria ir išliko iki tvoros įrengimo 1970-ųjų viduryje.

    Miesto centras

    Būtent stalininis dangoraižis, iš esmės, tapo Varšuvos centru: statybos metu Lenkijos architektai, tik atstatantys karo metu suniokotą miestą, prisipažino, kad faktiškai centro jame nėra, ir neaišku, kokia vieta juo taps.

    Turizmo centru yra laikoma Pilies aikštė, aplink kurią koncentruojasi pagrindinės miesto įžymybės — Senamiestis, kur anksčiau buvo išsidėsčiusios pagrindinės Varšuvos vietoje. Tačiau būtent prie Rūmų yra viešuojo transporto stotelės su pavadinamu "Centras", jie dažniausiai tampa pirmąją turistų nuotrauka iš Lenkijos sostinės.

    Suvenyrų gamintojai taip pat suteikia dangoraižiui daug dėmesio: turizmo parduotuvės negali išsiversti be magnetų, atvirukų ir "stalinkos" formos figūrėlių, dažnai jos vaizdavimo variantų net daugiau, nei kitų pagrindinių miesto vietų — Senamiesčio, Sigizmundo kolonų, Nacionalinio stadiono ir likusios Barbakanos dalies.

    Pastato viduje įvyko daugybė žymių renginių — čia 1967 metais įvyko pirmasis socialistinėje šalyje kultinės grupės "Rolling Stones" koncertas, čia koncertavo Marlene Dietrich, Leonardas Cohenas, Yves Montandas, Rūmuose lankėsi Nikita Chruščiovas, Kim Ir Senas, jais, pagal nuogirdas, žavėjosi Jurijus Gagarinas.

    Atsisveikinimas su TSRS

    1991 metais, po Sovietų Sąjungos žlugimo, buvo paskelbtas konkursas dėl Rūmų paskirties, tačiau nė vienas iš radikalių pasiūlymų nebuvo įgyvendintas. Pastatas išliko nepakitęs, išskyrus pavadinimą — dingo pasišventimas Stalinui — ir dalis projektavimo elementų.

    Paminklas sovietų kariams Lenkijoje. Archyvinė nuotrauka
    Фото: commons.wikimedia.org

    Šiuo metu pastato šeimininkas yra Varšuvos Rotušė, ir vietoj kadaise ideologinių patalpų dabar yra ofisai, kelionių agentūros, keli teatrai, parduotuvės, restoranai, mokslinių tyrimų institutų atstovybės, universitetai, čia vyksta parodos ir konferencijos, kurį laiką veikė kazino.

    Rūmų patalpos didelę paklausą tarp nuomininkų — pastate yra 3288 kambariai, iš kurių keliasdešimt visada yra tušti ir siūlomi nuomotis. Palankias sąlygas sudaro paprastas ir gerai žinomas adresas ir geras susisiekimas, ir pastato naudojimas kaip orientyras — iš daugelio Varšuvos rajonų į centrą galimą patekti traukiant link dangoraižio smailės, kuri matoma ir šviesiu ir tamsiu paros metu.

    Dovanos negrąžinamos

    Nepaisant pastato populiarumo tarp turistų, nuo TSRS laikų Lenkijoje nuolat diskutuojama apie būtinybę bet kokiu būdu atsikratyti pastato. Tuo tikslu, kaip priimta manyti, šalia jos buvo pastatytas dangoraižių kompleksas, kurie, nors ir neužstoja Rūmų nuo praeivių akių, bet iš dalies nukreipia nuo jų dėmesį.

    Už pastato nugriovimą vienu metu aktyviai pasisakė buvęs Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis. 2008 metais, jis teigė, kad vietoj Rūmų reikia pasodinti žolę, išsikasti tvenkinį — jo nuomone, jis "Varšuvos gyventojams atneštų daugiau naudos". 2009-aisiais ministras bandė susieti pastato griovimą su Berlyno sienos griūties metinėmis, o 2012-aisiais vėl priminė apie Varšuvos Centrinio parko sukūrimą šioje vietoje, nurodant pastato neekonomiškumą, vartojant per daug elektros energijos, o taip pat brangų kapitalinį remontą.

    Города мира. Варшава
    © Sputnik/ Михаил Воскресенский
    Varšuva

    Vietos žiniasklaida dėl atkaklumo šiuo klausimu ir prašymų formuluočių pradėjo lyginti Sikorskį su Romos karvedžiu Katonu Vyresnioju, užbaigiančiu visas savo kalbas Senate fraze: "Ir vis dėlto manau, kad Kartagina turi būti sunaikinta", kuri vėliau tapo sparnuota.

    Į ministro pasiūlymą, beje, audringai reagavo patys Lenkijos sostinės gyventojai: ant viešojo transporto stotelių ir gyvenamųjų namų atsirado grafičiai, vaizduojantys dangoraižį su užrašu "Dovanos nėra grąžinamos". Skambėjo Lenkijoje ir mažiau radikalūs pasiūlymai Rūmų pertvarkymui — pavyzdžiui, juos norėjo perdažyti, kad jie bent išoriškai neprimintų Maskvos dangoraižių, viršutiniuose aukštuose pastatyti dizaino viešbutį ar apjuosti pastatą gebenėmis. Žiniasklaida greitai organizavo apklausas, ką reikia padaryti su pastatu, kuriuose pirmąją vietą užimdavo variantas: "Nieko. Tai simbolis ir jis turi išlikti nepakitęs".

    Дворец культуры и науки
    © Sputnik/ В. Львов
    Kultūros ir mokslo rūmai

    Iki šiol reguliariai panašius siūlymus teikia ir teisinės organizacijos, kurios vadina Kultūros ir mokslo rūmus "Lenkijos priklausomybė nuo TSRS simboliu" ir teigia, kad jie buvo pastatyti tam, kad lenkai "niekada pamirštų apie priklausomybę nuo sovietų imperijos".

    Tačiau visi tokie pareiškimai susiduria su Lenkijos įstatymais: 2007 metais pastatas buvo įtrauktas į paminklų registrą. Toks sprendimas taip pat neliko nepastebėtas tarp "sovietinės simbolikos " priešininkų: dešimtys žiniasklaidos, kultūros ir mokslo atstovų nusiuntė laišką Lenkijos prezidentui prašydami įsikišti į situaciją ir siūlydami surengti diskusiją dėl pastato ateities parlamente ar net referendume.

    Tuo pat metu, daugelis ekspertų, ypač architektūros ir meno istorijos srityje, pritarė šiam sprendimui, pažymėję, kad per pastaruosius metus pastatas jau prarado dalį svarbių atsižvelgiant į vaizdo vientisumą, elementų, o visi Kultūros ir mokslo rūmai yra vienintelis likęs socialistinės architektūros Lenkijos sostinėje pavyzdys.

    Temos:
    Sovietiniai paminklai Baltijos šalyse ir Lenkijoje (19)

    Dar šia tema

    Žaliojo tilto sovietinės skulptūros: parduoti ar saugoti
    Kultūros ministras: Žaliojo tilto skulptūros gali būti panaudotos propagandai
    Žaliojo tilto skulptūros pavaizduotos ant Rusijos monetos
    Tegai:
    architektūra, Kultūros ir mokslo rūmai, TSRS, Varšuva, Lenkija
    Community standardsDiscussion

    Svarbiausios temos