02:00 2018 Sausio 24
Vilnius-14°C
Tiesioginis eteris
    Nord Stream-2, archyvinė nuotrauka

    Danija užkerta kelią "Nord Stream-2"

    AP Photo/Dmitry Lovetsky, file
    Pasaulyje
    Gauti trumpą nuorodą
    13411

    Danijos parlamentas priėmė įstatymo projektą, kuris draudžia dujotekio "Nord Stream-2" statybas šalies teritoriniuose vandenyse

    VILNIUS, gruodžio 1 — Sputnik, Georgijus Voronovas. Danijos parlamentas pritarė įstatymo projektui, kuris leidžia uždrausti dujotekio "Nord Stream-2" statybas jos teritoriniuose vandenyse.

    "Danijos parlamentas ketvirtadienį vienbalsiai pritarė įstatymo projektui, kuris suteikia galimybę atsižvelgti į išorės politikos, saugumo ir gynybos klausimus priimant sprendimą, ar leisti savo teritoriniuose vandenyse kloti kabelį ir vamzdyną", — RIA Novosti cituoja Danijos laikraštį "Berlingske Tidende".

    Danijos valdžia teigia, kad rengiant įstatymo projektą politikai vadovavosi saugumo ir išorės politikos nuostais.

    "Kol kas tai labiau politinis signalas, nei reali kliūtis Rusijos dujotekiui", — rašo laikraštis.

    Kopenhaga neslepia, kad de-fakto naujas įstatymas nukreiptas prieš Rusijos pagrindinį energetinį projektą Europoje — dujotekį "Nord Stream-2", kuris tarp būti klojamas ir Danijos teritoriniuose vandenyse. Anksčiau buvo planuojama, kad "Nord Stream-2" kirs Danijos teritorinius vandenis ir ekonominę zoną 139 kilometrų ruože, netoli Danijos Barnholmo salos.

    Rusija pasirengusi draudimui

    Vis dėlto Rusija yra pasiruošusi tikėtinam Danijos išėjimui iš projekto. Akivaizdu, kad naujas įstatymas nesustandys projekto realizacijos, o privers tiesiog pakoreguoti maršrutą.

    Dar spalį "Nord Stream-2 AG" techninis direktorius Sergejus Serdiukovas pranešė, kad bendrovė jau suplanavo alternatyvų dujotekio maršrutą būtent tam atvejui, jeigu Danija uždraus klojimą savo teritoriniuose vandenyse.

    "Nord Stream-2" projektas (antrasis dujotiekis iš Rusijos į Vokietiją palei Baltijos jūros dugną) numato dviejų dujotiekio linijų statybas, kurių bendras pajėgumas sieks 55 milijardų kubinių metrų dujų per metus ir apims teritoriją nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. Naują dujotekį planuojama pastatyti iki 2019-ųjų pabaigos šalia "Nord Stream".

    Kompanija "Nord Stream 2 AG" veikia kaip "Nord Stream 2" projekto, kurio bendra vertė yra 9,5 milijardai eurų, operatorius, o vienintelis "Nord Stream 2 AG" akcininkas yra "Gazprom". Europos partneriai — "Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — savo ruožtu įsipareigojo finansuoti "Nord Stream 2" bendrai 50%, tai yra, 950 milijonų eurų kiekvienas. "Gazprom" pateiks kitą lėšų dalį — 4,75 milijardų eurų.

    Kas prieštarauja

    Prieš projekto realizavimą pasisako eilė valstybių. Čekijos, Estijos, Vengrijos, Latvijos, Lenkijos, Slovakijos, Rumunijos ministrai pirmininkai ir Lietuvos prezidentė pasirašė Europos Komisijai skirtą laišką, kuriame reiškė savo prieštaravimą prieš "Nord Stream-2" projekto realizaciją. Anot jų, projektas yra rizikingas geopolitiniu destabilizavimu.

    JAV taip pat pasisako prieš "Nord Strea-2", nes turi ambicingų planų eksportuoti į Europą savo SGD. Neseniai priimtas JAV įstatymas dėl sankcijų Rusijai tiesiogiai ragina priešintis šio projekto įgyvendinimui.

    Gazprom, archyvinė nuotrauka
    © Sputnik/ Максим Блинов

    Tik prieš kelias dienas JAV Valstybės departamento oficiali atstovė spaudai Hether Nauert pareiškė, kad "Nord Stream-2" projekto įgyvendinimas padidins Europos pažeidžiamumą dėl Rusijos dujų tiekimo sutrikimų.

    "Nord Stream-2" projektas leis sukoncentruoti beveik 75% visą Rusijos dujų importo apimtį viena kryptimi. Tai gali padidinti Europos pažeidžiamumą dėl Rusijos dujų tiekimo sutrikimų", — sakė Nauert.

    Ji taip pat tvirtino, kad "Nord Stream-2" ir "Turkijos srauto" įgyvendinimas suteiks Rusijai galimybę sustabdyti dujų tranzitą pro Ukrainos teritoriją.

    Ukraina, Lenkija ir Blatijos šalys teigia, kad dujotekis "Nord Stream-2" sustiprins ES priklausomybę nuo "Gazpromo", kuris jau šiuo metu teikia Europai apie trečdalį visų dujų. Be to, dujotekis sumažins Ukrainos kaip tranzito šalies svarbą. Šių metų birželį vykusio oficialaus vizito Ukrainoje metu Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pažadėjo užblokuoti projektą.

    "Nord Stream-2" statyboms ketina sutrukdyti Europos Komisija, kurį reikalauja iš ES Tarybos leidimo derėtis su Rusija dėl projekto įgyvendinimo, remdamasi į ES Trečiojo energetikos paketo principus. Tačiau ES teisėsaugos ekspertai mano, kad ES siekiai yra neteisėti, nes dujotekis klojamas zonoje, kurioje nebegalioja Europos teisės nuostatai.

    Amerikietiškų sankcijų "Damoklo kardas": Vokietijos ekonomika saugoma >>

    Tarp šalių, pro kurių teritorinius vandenis bus klojamas dujotekis, prieštaravimą reiškia tik Danija. Vokietija ir Prancūzija jau pranešė apie savo pritarimą. Švedija bijo neigiamų pasekmių ES energetiniam saugumui, bet taip pat nebemato juridinių pagrindų prieštarauti statyboms.

    Nepaisant politinių aistrų, dauguma ekspertų, kaip pavyzdžiui, dujas eksportuojančių šalių forumo generalinis sekretorius Said Mohammad Hossein Adeli, pabrėžia, kad Europa vis tiek nesugebės surasti protingos alternatyvos Rusijos dujoms.

    Rusijos dujų paklausa Europoje nekrenta

    Šiuo metu, Europos Komisijos duomenimis, Rusijos dujų apimtis Europos rinkoje sudaro 39%.  Be to, kai kurios šalys, pavyzdžiui, Bulgarija ir Slovakija, visiškai priklauso nuo mėlynojo kuro iš Rusijos teikimo. Ir paklausa nemažėja.

    Aleksandras Medvedevas, archyvinė nuotrauka
    © Sputnik/ Алексей Даничев

    "Gazprom" ataskaitos teigimu, per devynis šių metų mėnesius pirmą vietą pagal dujų pirkimą iš Rusijos užima Vokietija — 37,888 milijardai kubinių metrų. Toliau seka Turkija — 21,214 milijardas ir Italija — 18,117 milijardai.

    Didžiausias imoprto augimas per šiuos devinis mėnesius pastebimas Latvijoje (nuo 0,858 milijardo iki 1,662 milijardo kubinių metrų) ir Austrijoje (nuo 3,918 milijardų iki 5,97 milijardų kubinių metrų).

    Tarp dešimties lyderių  pirko mažiau Didžiojoje Britanijoje ir Lenkijoje.

    "Gazprom" pranešime rašoma, kad lapkričio 28-ąją įmonė užfiksavo istorinį lapkričio ir ketvirtojo ketvirčio dujų teikimo per parą į tolimą užsienį maksimumą — 625 miljonai kubinių metrų. "Gazprom" vadovo Aleksejaus Milerio teigimu, bendrovė šiais metais pasiekė absoliutaus dujų tiekimo eksportui rekordo — 192 milijardai kubinių metrų (pernai buvo 179,3 milijardai kubinių metrų).

    Anot Milerio, šiais metais dujų gavyba pasieks 470 milijardų kubinių metrų, o tai 50 milijardais daugiau nei prieš metus. Taigi augimas viršys 13%. Be to, kompanijos gavybos pajėgumas sudarys virš 550 milijardų kubinių metrų.

    Šiaurės srautas-2
    © Sputnik/
    "Šiaurės srautas-2"

    Dar šia tema

    Lietuva prieš "Gazprom": kova bet kokia kaina tęsiasi
    Grybauskaitė prašo EK kompensacijos dėl "Gazpromo" monopolio
    Lietuviai už dujas ir elektrą moka mažiau nei dauguma europiečių
    Druskininkiečiai dėl naujos SGD stotelės daugiau nebemokės už rusiškas dujas
    Ukraina įvardijo grįžimo prie rusiškų dujų pirkimo sąlygas
    Tegai:
    Nord Stream-2, Danija, Rusija
    Community standardsDiscussion

    Svarbiausios temos