Lietuvos oro uostai sieks aprėpti skrydžius po visą pasaulį

© AP Photo / dpa,Christoph SchmidtСамолет Lufthansa в аэропорту Франкфурта
Самолет Lufthansa в аэропорту Франкфурта - Sputnik Lietuva
Lietuvos oro uostai teikia projektą Maršrutų plėtros fondui dėl naujų skrydžių ne tik po Europą, bet ir į tolimesnes pasaulio šalis

VILNIUS, vasario 13 — Sputnik. Lietuva teikia prašymą Maršrutų plėtros fondui dėl paramos, siekiant didinti skrydžių iš Lietuvos oro uostų skaičių, praneša Susisiekimo ministerijos spaudos tarnyba.

Į naują paramos paketą skrydžių bendrovės pretenduoti gali iki spalio 23 dienos.

Susisiekimo ministro Roko Masiulio teigimu, valstybė suinteresuota naujų krypčių atsiradimu bei intensyvesniais skrydžių tvarkaraščiais, nes taip augs Lietuvos pasiekiamumas, o tai suteiks papildomą impulsą šalies ekonomikos augimui.

"<…> įvertinę keleivių poreikį bei numatę augti galinčias kryptis, sudarėme sąrašą iš kelių dešimčių oro uostų — į juos būtų galima vykdyti skrydžius iš mūsų oro uostų. Taip pat sudarėme sąrašą tų oro vartų, į kuriuos skrydžius norėtume sutankinti", — sako LOU generalinis direktorius Gediminas Almantas.

Naujajame kvietime oro linijoms siūloma iš Vilniaus oro uosto skraidinti į Tbilisio, Astanos, Pekino, Tokijo, Niujorko, Čikagos, Prahos, Ženevos, Venecijos, Dohos, Dubajaus ir kitus oro uostus. Iš Kauno oro uosto daugiausiai ieškoma naujų skrydžių į Skandinaviją: Helsinkio, Lulėjos, Oulu, Oslo, Tamperės, Trondheimo, Turku, Umėjos oro uostus. Iš Palangos siūloma skraidinti į Bilundą, Diuseldorfą, Hamburgą, Dubliną, Helsinkį, Sankt Peterburgą.

Вылет - Sputnik Lietuva
Vilniaus-Vienos oro tiltas mini 25-ąsias metines

Taip pat siūloma didinti skrydžių skaičių iš Vilniaus į Amsterdamą, Berlyną, Briuselį, Kopenhagą, Helsinkį, Londoną, Milaną, Madridą, Barseloną, Maskvą, Paryžių, Romą, Tel Avivą ir Vieną.

Numatoma, kad ilgiausias paramos teikimo laikas — 3 metai, maksimali vienam vežėjui suteikiamos paramos vertė — 200 tūkstančių eurų. Lėšos galės bus skiriamos naujojo maršruto rinkodarai ir reklamai bei įsikūrimo oro uoste išlaidoms, kurias bendrovė patirs pradėdama naują maršrutą ar tankindama esamą tvarkaraštį.

"Tai yra maksimali suma, kurią Lietuvos oro uostai gali skirti aviakompanijoms dėl valstybės pagalbos ribojimų. Didesnės pagalbos skyrimą Lietuvos oro uostams, kaip valstybės valdomai įmonei, riboja teisės aktai. Ši suma aviakompanijoms yra labiau simbolinė", — pažymi Almantas.

Numatoma, kad naujieji skrydžiai turi būti vykdomi ne rečiau nei dukart per savaitę, o pirmieji keleiviai pradėti skraidinti nė vėliau nei kitų metų gegužės 31 dieną.

Lėšos bus skiriamos iš Maršrutų plėtros fondo — jo investicijomis siekiama didinti šalies pasiekiamumą tiesioginiais skrydžiais, ypač tomis kryptimis, kurios būtinos Lietuvos ekonomikai augti, verslo ryšiams ir tarptautiniams projektams plėsti bei atvykstamajam turizmui skatinti.

2016 metais iš šio fondo buvo skirti 800 tūkstančių eurų, kurie atiteko 5 oro linijų bendrovėms. Dvi iš jų pradėjo skraidinti keleivius iš Palangos į Glazgo ir Borispolio oro uostus, taip pat sutankinti skrydžiai iš Palangos į Minską ir iš Vilniaus į Taliną bei Stambulą. Skatinant maršrutų plėtrą, remiamasi gerąja Vakarų ir Šiaurės Europos šalių patirtimi.

Naujienų srautas
0
Pirma naujausiPirma seniausi
loader
LIVE
Заголовок открываемого материала