Paaiškėjo, kiek Pentagonas per penkerius metus išleido Ukrainos armijai

Rusijos Federacijos Taryba mano, jog JAV pinigai skiriami tam, kad iš Ukrainos padarytų "anti-Rusiją"

VILNIUS, kovo 29 — Sputnik. Nuo 2014 metų Vašingtonas skyrė Ukrainai daugiau nei 1,3 milijardo dolerių (daugiau nei 1,1 milijardo eurų), kad sustiprintų valstybės gynybinį pajėgumą. Apie tai leidiniui "Izvestija" pasakė Pentagono atstovas spaudai Erikas Pachonas.

Украинские военнослужащие во время боевых учений на Яворовском полигоне в Львовской области, архивное фото - Sputnik Lietuva
Rados narys atskleidė, kaip Porošenko sukiršino Ukrainą su keliomis NATO šalimis

Jis pažymėjo, kad JAV palankiai vertina Ukrainos sprendimą prisijungti prie NATO, tačiau yra keletas kliūčių, įskaitant "Krymo problemą". Žiniasklaidos pašnekovas pabrėžė, kad Ukrainos ir Gruzijos integracija į NATO yra neįmanoma, iki kol šios šalys išspręs savo teritorines problemas.

"Aš nelaukiu, jog bus suteikta formali narystė NATO tokioms Rytų Europos šalims kaip Ukraina, nes rizikos, susijusios su įtampa Rusijos ir Amerikos santykiuose, yra pernelyg didelės", — pasakė Detroito Taikos ir konfliktų tyrimų centro prie Wayne universiteto direktorius Frederikas Personas.

Pasak jo, šalys turėtų vengti provokacijų ir ginklavimosi lenktynių.

Federacijos Tarybos Gynybos ir saugumo komiteto narys Francas Klincevičius padarė prielaidą, kad JAV ir toliau teiks finansinę pagalbą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms ir padarys viską, kad Ukraina galiausiai prisijungtų prie Aljanso.

"Ukraina reikalinga NATO ir JAV kaip anti-Rusija. Ir, norint padaryti iš jos anti-Rusiją, būtina padidinti ginkluotųjų pajėgų lygį. Tam skiriami JAV pinigai", — pareiškė Klincevičius.

Rusija laiko NATO priartėjimą prie savo sienų grėsme nacionaliniam saugumui. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pažymėjo, kad Aljanso plėtra yra šaltojo karo ir žalingos karinės-politinės strategijos atgyvena.

JAV raketos Patriot Lenkijoje - Sputnik Lietuva
Ekspertas: JAV Latvijoje dislokuos ir vidutinio nuotolio raketas

Maskvos ir Kijevo santykiai pablogėjo situacijos Ukrainoje ir aplink Krymą fone. Rusija nuolat kaltinama "kišimusi" į kaimyninės šalies reikalus, taip pat "dalyvavimu" Donbaso konflikte, šnipinėjimu ir kibernetinėmis atakomis. Be to, Kijevo vadovybė nuolat skelbia radikalius pareiškimus ir kviečia bendrauti su Rusijos Federacija, "pasitelkus jėgą". Tuo tarpu kai kurios Vakarų šalys, ypač JAV, Kanada, Didžioji Britanija ir Lietuva, teikia Kijevui karinę pagalbą, tiek tiekdamos ginklus, tiek pinigus.

Savo ruožtu Rusija ne kartą ragino Vakarų partnerius susilaikyti nuo ginklų tiekimo Ukrainai ir teigė, kad tokiais veiksmais Vašingtonas ir ES provokuoja konflikto eskalaciją šalies rytuose ir trukdo laikytis Minsko susitarimų.

Maskva ne kartą pabrėžė, jog yra suinteresuota tuo, kad Kijevas įveiktų politinę ir ekonominę krizę, be to, ji nesiruošia nieko pulti. Tuo pačiu metu Rusijos vadovybė pažymėjo, kad NATO naudoja Vakarų isteriją apie "Rusijos grėsmę", kad padidintų karinių kontingentų ir technikos skaičių prie Rusijos sienų.

Naujienų srautas
0
Pirma naujausiPirma seniausi
loader
LIVE
Заголовок открываемого материала