Žinovo patarimas: Nausėda paaiškino Zelenskiui, kaip elgtis derybose su Rusija

© Photo : LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTASLietuvos prezidento Gitano Nausėdos susitikimas su Ukrainos prezidentu Vladimiru Zelenskiu 2019 m. lapkričio 27 d.
Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos susitikimas su Ukrainos prezidentu Vladimiru Zelenskiu 2019 m. lapkričio 27 d. - Sputnik Lietuva
Lietuvos prezidentas palinkėjo Zelenskiui nedaryti "nepagrįstų nuolaidų" artėjančiose derybose dėl taikos Donbase

VILNIUS, lapkričio 27 — Sputnik. Lietuvos ir Ukrainos prezidentai Gitanas Nausėda bei Vladimiras Zelenskis trečiadienį susitiko Vilniuje.

Prezidentūroje šalių vadovai aptarė Ukrainos santykius su Europos Sąjunga, NATO ir artėjančias derybas dėl taikos rytinėje šalies dalyje.

Po susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje Lietuvos vadovas palinkėjo Zelenskiui nedaryti "nepagrįstų nuolaidų" artėjančiose derybose dėl taikos rytinėje Ukrainos dalyje.

Gruodžio pradžioje Ukrainos, Rusijos, Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai susitiks Paryžiuje dėl taikos derybų Donbase.

"Palinkėjome sėkmės derantis su ganėtinai stipriu derybų partneriu, nedaryti tų nuolaidų, kurios būtų nepagrįstos", — sakė Nausėda.

Lietuvos vadovas akcentavo, kad dėl būsimų derybų nuolaidų laukia iš kitos pusės, nes "tiktai tai gali būti pavadinta derybomis".

Zelenskis, savo ruožtu, sakė, kad iš būsimo susitikimo Paryžiuje nesitiki didelių pergalių ar pabaigti karą "rytoj".

Gitano Nausėdos susitikimas su Vladimiru Zelenskiu 2019 m. lapkričio 27 d. - Sputnik Lietuva
Nausėda žada ir toliau remti Ukrainos euroatlantinę integraciją

"Aš noriu aiškaus supratimo, kaip Ukrainos, šalies, kuri kariauja, prezidentas, kada mes galime ir kaip mes galime iš tikrųjų sustabdyti šitą karą", — teigė Ukrainos vadovas.

Zelenskis taip pat padėkojo Lietuvai už praktinę pagalbą: sužeistų karių medicininę reabilitaciją, socialinį karo paliestų zonų atkūrimą bei nuolatinį palaikymą.

Jis taip pat akcentavo sutarimą Rytų partnerystės, NATO ir energetinio saugumo klausimais.

"Rytų plėtros klausimu turime bendrą požiūrį. Toliau kalbame apie NATO plėtros galimybes, prekybos ir ekonominį bendradarbiavimą, kuris pastebimai auga", — teigė Ukrainos vadovas.

Astravo AE klausimas

Nausėda, paklaustas, ar prašė Ukrainos vadovo nepirkti elektros energijos iš Astravo atominės elektrinės, tikino, kad neturėjo tokio tikslo.

Строительство Белорусской АЭС, архивное фото - Sputnik Lietuva
Ekspertas: Lietuva negalės įtikinti Latvijos atsisakyti energijos iš Astravo AE

"Tikrai neturėjau tikslo įkalbinėti Ukrainos pusę pirkti, ar nepirkti. Mūsų poziciją išdėsčiau, išaiškinau priežastis, kodėl mes esame labai susirūpinę dėl Astravo AE statybos. Pateikiau konkrečius faktus ir įrodymus, kurie rodo, kad statybos kultūra toje elektrinėje yra visiškai nepatenkinama, čia taip švelniai išsireiškus", — teigė Lietuvos vadovas.

Ukrainos vadovas teigė suprantantis, kad Lietuvai Astravo AE yra svarbus klausimas, tačiau jis turi atsižvelgti į situaciją Ukrainos rinkoje.

"Jei kalbėtume iš saugumo pusės, tai ukrainiečiams labai svarbu. Pasakiau, ką mes turime savo rinkoje, kad turime monopolininkų savo rinkoje, kurie diktuoja savo kainas. Ir tai yra vienas iš būdų kovoti su tuo. Bet pažadėjau, kad su energetikos ministru susėsime ir kalbėsime šiuo klausimu", — sakė Zelenskis.

Lietuvos parama Ukrainai

Lietuva nuo 2014 metų, kai Ukrainoje įvyko valstybės perversmas ir šalies pietryčiuose prasidėjo karinis konfliktas, politiškai palaiko Ukrainą, remia ją visomis įmanomomis ir teisiškai leidžiamomis formomis, įskaitant karinę paramą. 

Министр иностранных дел РФ Сергей Лавров, 26 ноября 2019 года - Sputnik Lietuva
Lavrovas: Rusija padarys viską, kad įveiktų Ukrainos krizę

Pranešama, kad Lietuva kasmet reabilitacijai priima po 50 ukrainiečių karių.

Be to, Lietuva tiekia Ukrainai šaudmenis. Šių metų vasarį Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo Lietuva neatlygintinai Ukrainos gynybos ministerijai perdavė 255 tūkst. eurų vertės šaudmenis. Birželio pradžioje Lietuva perdavė Ukrainai beveik milijoną nebenaudojamų šaudmenų.  

Lietuvos parama Ukrainai per 2014–2018 m. laikotarpį sudarė 11,482 mln. eurų.

Tuo tarpu Rusijos valdžios institucijos ne kartą pabrėžė, kad ginklų perdavimas Kijevui tik labiau paskatins konfliktą.

Naujienų srautas
0
Pirma naujausiPirma seniausi
loader
LIVE
Заголовок открываемого материала