FNTT: Lietuvoje sparčiai daugėja pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas

Specialistai pažymi, kad sukčiai keičia taktiką: sumažina sukčiavimo būdu gaunamų pinigų sumas, darosi vis išradingesni

VILNIUS, birželio 10 — Sputnik. Pernai Lietuvoje toliau augo pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas skaičius, teigiama Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Pinigų plovimo prevencijos skyriaus ataskaitoje.

Денежные банкноты евро, архивное фото - Sputnik Lietuva
Klaipėdiečiui, pasiskolinusiam daugiau nei 142 000 eurų, pareikšti įtarimai dėl sukčiavimų

Ataskaitoje pažymima, jog jeigu prieš 5 metus tokių pranešimų kasmet būdavo kiek daugiau nei pusė tūkstančio, tai šiuo metu šis skaičius išaugo kone tris kartus.

Pernai Pinigų plovimo prevencijos valdyba gavo iš viso 1501 pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius, arba beveik 10 procentų daugiau negu 2018 metais. Pranešimus teikė įvairios finansų įstaigos, valstybės institucijos, kiti įpareigotieji subjektai, užsienio finansinės žvalgybos padaliniai. Beveik pusę gautų pranešimų pateikė bankų sektorius — bankai privalo laikytis terorizmo ir pinigų plovimo prevencijos reikalavimų ir pranešti institucijoms apie menkiausius įtarimus.

Gaudamas pranešimus apie įtartinas pinigines operacijas, Pinigų plovimo prevencijos skyrius pernai išskyrė šias pagrindines tendencijas: socialinės inžinerijos sukčiavimą, sukčiavimą panaudojant elektroninę valiutą, įtartinas grynųjų pinigų operacijas, panaudojant fiktyvias įmones, įtartinas grynųjų pinigų perlaidas, panaudojant vadinamuosius greituosius mokėjimus.

Specialistai atkreipia dėmesį į tai, kad sukčiai, užsiimantys socialinės inžinerijos sukčiavimu, darosi vis išradingesni: pavyzdžiui, jeigu anksčiau būdavo gaunami pranešimai apie šį sukčiavimo būdą panaudojant psichologinį manipuliavimą ir įtaigą (dažniausiai telefoninių pokalbių metu), tai pastaruoju metu gaunama informacija apie neteisėtą įsilaužimą į įmonių elektroninius susirašinėjimus, apsimetant partneriu ir prašant nukreipti piniginius atsiskaitymus į kitas kredito įstaigas ir jose atidarytas sąskaitas.

Кошелек в руках пенсионерки, архивное фото - Sputnik Lietuva
Kaune policijos pareigūnu apsimetęs sukčius iš senjorės išviliojo 5 tūkst. eurų

Pastebėtina, kad smarkiai sumažėjo sukčiavimo būdu gaunamų pinigų sumos, kurios anksčiau siekdavo šimtus tūkstančių eurų, o dabar — tūkstančius ar dešimtis tūkstančių eurų, tačiau išaugo tokių apgaulingų pavedimų skaičius.

Anot ataskaitos, padaugėjo pranešimų apie įtartinas grynųjų pinigų perlaidas, kuriuose pagrindiniai subjektai yra užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys. Šiuos pranešimus daugiausia siuntė elektroninių pinigų įstaigos, kurių sąskaitose vyko piniginės operacijos tarp užsienio piliečių. Be to, nemaža dalis pranešimų buvo susijusi su sukčiavimais per įvairias internetines platformas (pavyzdžiui, eBay, On-Line trading platform ir pan.).

Be to, pernai padaugėjo atvejų, kai siekiama apgaule išvilioti Lietuvos bei užsienio fizinių asmenų lėšas, siūlant įsigyti neva egzistuojančią virtualiąją valiutą. Pasinaudojant tam tikslui specialiai internetiniuose puslapiuose sukurta ir skelbiama reklama, siūloma "pelningai investuoti" savo lėšas į investicines paslaugas teikiančias finansų įstaigas, virtualiųjų valiutų keityklas, kurios tokius mokėjimo pavedimus gauna ir į Lietuvoje atidarytas sąskaitas.

В Клайпеде владельца автосервиса обвинили в мошенничестве - Sputnik Lietuva
Klaipėdoje autoserviso savininkas kaltinamas sukčiavimu — video

Fiziniam asmeniui susisiekus pagal skelbimą, siūloma atidaryti sąskaitą, į ją įnešti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų, tuomet lėšos neva investuojamos į virtualiąsias valiutas. Realiai jokios investicijos nevyksta, o pinigai tiesiog apgaule užvaldomi. Asmenys, supratę praradę asmenines lėšas, kreipiasi į finansų įstaigas su prašymais grąžinti lėšas dėl sukčiavimo.

Beje, Latvijos fizinių ir juridinių asmenų atidaromas banko sąskaitas nelegaliai veiklai Lietuvoje vykdyti pastaruoju metu pakeitė daugiausiai Ukrainos piliečiai, kurie atidaro savo asmenines sąskaitas ar įgyja Lietuvoje registruotas bendroves. Vėliau į bankų sąskaitas įplaukia didelės pinigų sumos, kurios investuojamos į nekilnojamąjį turtą arba naudojamos kaip tranzitinės lėšos, pervedant jas į kitas šalis (ES).

Naujienų srautas
0
Pirma naujausiPirma seniausi
loader
LIVE
Заголовок открываемого материала