Lietuva ir Lenkija susitarė kartu sustabdyti Astravo elektros patekimą į ES

Gitanas Nausėda pabrėžė, kad Lietuva sieks greičiausio įmanomo kelio sinchroniškai susijungti su Lenkijos, o kartu ir su Europos Sąjungos tinklais

VILNIUS, liepos 16 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda viešėdamas Lenkijoje susitiko su šalies vadovu Andžejumi Duda. Susitikime abiejų šalių lyderiai aptarė saugumo ir gynybos klausimus, sinchronizacijos projekto įgyvendinimo eigą ir ES Rytų partnerystės iniciatyvą. Apie tai praneša Prezidentūros spaudos tarnyba. 

Lietuvos prezidentas pabrėžė, kad "grėsmės", kylančios iš "nedraugiškos" Rytų kaimynės, turi būti Lenkijos ir Lietuvos gynybos prioritetų sąrašo viršuje. 

"Stebint augantį Rusijos agresijos demonstravimą Kaliningrado srityje, būtina suvienyti jėgas ir panaudoti visus svertus, kad NATO viršūnių susitikimuose priimtų sprendimų būtų laikomasi, o patvirtinti NATO gynybos planai mūsų regione būtų sklandžiai įgyvendinami", — sakė Nausėda.

Valstybių vadovai sutarė, kad JAV karinių pajėgų buvimas regione "yra strategiškai svarbus ir reikšmingas saugumo stiprinimo ir grėsmių atgrasymo veiksnys". 

Варшава - мост через Вислу - Sputnik Lietuva
Ekspertas: Lenkija gali pamėginti "pertvarkyti santykius" su Rusija

Lietuvos ir Lenkijos vadovai aptarė Rusijos skleidžiamą "dezinformaciją", kvestionuojančią Lenkijos bei Baltijos šalių valstybingumą, ir galimą atsaką į tai. 

Dėmesio skirta elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentine Europa projekto eigai aptarti. Prezidentas pabrėžė, kad Lietuva sieks greičiausio įmanomo kelio sinchroniškai susijungti su Lenkijos, o kartu ir su Europos Sąjungos tinklais. 

Pabrėžiama, kad šis projektas padės užbaigti regiono elektros energijos rinkų integraciją bei "užkirsti kelią elektrai iš trečiųjų šalių, kur veikia nesaugios elektrinės, patekti į bendrą ES rinką". Šalys sutarė dėti maksimalias pastangas užtikrinti regiono vienybę stabdant tokios elektros patekimą į ES nuo pat tokių projektų veiklos pradžios.

Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija 2025 metais nori pasitraukti iš BRELL (Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva) energijos žiedo ir prisijungti prie žemyninės Europos energetikos sistemos. Jos bus sujungtos per Lenkiją — per jau pastatytą "LitPol Link" jungtį ir jūrų kabelį "Harmony Link".

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas - Sputnik Lietuva
Energetikos ministras pakvietė Lenkiją dalyvauti Baltijos šalių energetikos rinkoje

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas siekiu gauti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Vis dėlto, daugelio ekspertų teigimu, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus labai brangus išteklių ir pinigų srityje, taip pat ateityje smogs ir per vartotojų kišenę, nes tarifai neišvengiamai didės.

Tuo tarpu Maskva tikisi, kad net ir po to, kai Baltijos šalys pasitrauks iš BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

Ginčas dėl Astravo AE

Lietuvos politikai mano, kad Baltarusijos AE kelia "grėsmę" nacionaliniam saugumui, ir paragino kaimynines šalis boikotuoti projektą. Tačiau niekas nepalaikė Vilniaus.

Премьер-министр Литовской Республики Саулюс Сквернялис  - Sputnik Lietuva
Skvernelis: Lietuvos ir Lenkijos partnerystė garantuoja, kad Baltijos šalys nebus ES sala

Tuomet Lietuvoje įstatymų lygiu nuspręsta uždrausti elektros energijos importą iš trečiųjų šalių, kur yra "nesaugios" atominės elektrinės.

Tačiau Minskas ne kartą pabrėžė, kad jėgainė statoma laikantis saugos standartų, o tarptautiniai ekspertai jau patvirtino, kad kaimyninėms šalims nėra pavojaus.

Lietuvos valdžia ragina visas ES šalis atsisakyti energijos pirkimo iš BelAE, o Briuselį ir JAV — užkirsti kelią atominės elektrinės eksploatacijai.

Kita vertus, pasak daugelio ekspertų, Lietuva nepajėgs boikotuoti Baltarusijos branduolinės energetikos objekto ES lygiu, nes net "broliškos" valstybės — Latvija ir Estija — labai atsargiai žiūri į atšiaurius Vilniaus pareiškimus ir veiksmus.

Naujienų srautas
0
Pirma naujausiPirma seniausi
loader
LIVE
Заголовок открываемого материала