"Beviltiška aklavietė": Zacharova įvertino Rusijos ir Lietuvos santykius

© Sputnik / МИД РФ / Pereiti prie nuotraukų bankoОфициальный представитель Министерства иностранных дел России Мария Захарова, архивное фото
Официальный представитель Министерства иностранных дел России Мария Захарова, архивное фото - Sputnik Lietuva
Liepos 17 dieną Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda prieš prasidedant Europos aukščiausiojo lygio susitikimui paskelbė ketinantis kelti nesutarimų su Rusija Antrojo pasaulinio karo atžvilgiu klausimą

VILNIUS, liepos 23 — Sputnik. Dėl Vilniaus kaltės Rusijos ir Lietuvos santykiai yra beviltiškoje aklavietėje, trumpojoje spaudos konferencijoje pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

Здание Министерства иностранных дел России на Смоленской-Сенной площади в Москве - Sputnik Lietuva
Rusijos URM priminė Hitlerio planus paversti Baltijos šalis "žaliavos priedėliu"

Liepos 17 dieną Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda prieš prasidedant Europos aukščiausiojo lygio susitikimui paskelbė ketinantis kelti nesutarimų su Rusija vertinant Antrąjį pasaulinį karą klausimą.

"Liūdna, kad Lietuvos lyderis ir toliau laikosi destruktyvių fobijų, užuot pagalvojęs apie dvišalių santykių, kurie dėl Vilnius kaltės atsidūrė beviltiškos aklavietėje, gerinimą", — ketvirtadienį per trumpą pranešimą sakė Zacharova.

Ji priminė, kad Maskva ne kartą vertino Baltijos šalių politikų bandymus suklastoti istorinius įvykius, remiantis kažkokios "sovietinės okupacijos" koncepcijos vertinimais.

"Eilines tokias nedraugiškas atakas Lietuvos prezidentas surengė per neseniai vykusį Europos Vadovų Tarybos susitikimą Briuselyje. Mes tikime, kad šios valstybės vadovybės, kuri laikosi nuoseklios vadinamųjų "miško brolių", iš kurių daugelis tiesiogiai bendradarbiavo su naciais ir kurie yra kalti dėl dešimčių tūkstančių civilių žūties, šlovinimo linijos, kaltinimai Rusijos atžvilgiu, kaip jie sako, "istoriniu revizionizmu", yra netinkami, ciniški ir amoralūs", — pažymėjo ji.

Anksčiau Nausėda Europos Tarybos darbo sesijos Briuselyje metu atkreipė Europos lyderių dėmesį į istorinio revizionizmo tendencijos stiprėjimą. Anot Lietuvos vadovo, istorinio revizionizmo pastangomis Rusija siekia "suskaldyti pasaulį į įtakos sferas ir perrašyti istoriją, paversti ją ginklu prieš Baltijos šalių tautas". Nausėdos teigimu, šie veiksmai vertinami kaip "tiesiogiai nukreipti prieš Lietuvos ir kitų ES šalių suverenitetą ir nepriklausomybę".

Lietuvos prezidentas Europos Vadovų Tarybos darbo sesijoje - Sputnik Lietuva
Lietuvos prezidentas apkaltino Rusiją "istoriniu revizionizmu"

Rusijos vadovybė ne kartą yra pareiškusi, kad Baltijos šalių okupacija 1940 metais TSRS yra nesuvokiama. Rusijos užsienio reikalų ministerija paaiškino, kad mano, kad Baltijos valstybių stojimas į TSRS atitinka to meto tarptautinės teisės normas. Ministerija taip pat dar kartą paneigė Baltijos šalių elito teiginių apie Baltijos šalių "okupaciją" teisėtumą, pažymėdama, kad tarp Sovietų Sąjungos ir Baltijos šalių nebuvo karo, o Maskvos apeliacijose nebuvo grėsmės paskelbti karinį konfliktą.

Be to, per visą buvimą Sovietų Sąjungoje (išskyrus Vokietijos okupacijos laiką Didžiojo Tėvynės karo metu) Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje veikė nacionalinės valdžios institucijos.

Sovietų ir Vokietijos nepuolimo paktas (dažnai vadinamas Molotovo-Ribentropo paktu pagal jį pasirašiusiųjų politikų, TSRS ir Vokietijos užsienio reikalų institucijų vadovų, pavardes) buvo pasirašytas 1939 metų rugpjūčio 23 dieną Maskvoje. Nepuolimo pakto turinys neprieštaravo tarptautinės teisės normoms ir valstybių sutarčių praktikai, priimtai tokio pobūdžio santykių sureguliavimui. Kartu su sutartimi buvo pasirašytas slaptas papildomas protokolas, kuriame buvo apibrėžtos Sovietų Sąjungos ir Vokietijos interesų sferos. TSRS įtakos zona apėmė dalį Baltijos valstybių, Vakarų Baltarusiją, Vakarų Ukrainą ir Besarabiją. Tokiu būdu TSRS europinė siena pasistūmėjo daug toliau į vakarus.

Naujienų srautas
0
Pirma naujausiPirma seniausi
loader
LIVE
Заголовок открываемого материала