Mokslininkai įvardijo ankstyvą Alzheimerio ligos simptomą

© Depositphotos / ShidlovskiВрач изучает снимки головного мозга человека, архивное фото
Врач изучает снимки головного мозга человека, архивное фото - Sputnik Lietuva
Ateityje tokių bruožų, kaip orientacijos erdvėje sunkumai be išorinių signalų, stebėjimas, anot tyrėjų, padės diagnozuoti Alzheimerio ligą ankstyvoje stadijoje, prieš pasireiškiant sunkiems simptomams, ir nedelsiant pradėti gydymą

VILNIUS, rugsėjo 5 — Sputnik. Mokslininkai nustatė, kad žmonės, turintys genetinį polinkį į Alzheimerio ligą, linkę prasčiau orientuotis aplinkoje nei kiti. Rezultatai paskelbti "Science Advances".

Vadinamosios tinklinės ląstelės entorinalinėje žievėje — smegenų dalis, esanti laikinojoje skiltyje — yra atsakingos už galimybę sekti padėtį erdvėje. Ši sritis yra viena iš pirmųjų, kuri skatina Alzheimerio ligą.

Neurofiziologai iš Vokietijos, Ispanijos, Italijos ir Belgijos nusprendė išsiaiškinti, ar yra ryšys tarp orientacijos problemų ir šios neurodegeneracinės ligos išsivystymo rizikos.

Проверка жителей на коронавирус  - Sputnik Lietuva
Paaiškinta, kada asmuo laikomas turėjusiu sąlytį

"Jei keliatės naktį ir norite tamsoje rasti kelią į vonios kambarį, jums reikės ne tik žinoti namo struktūrą, bet ir mechanizmą, kuris seka jūsų paties padėtį kambaryje nenaudojant išorinius signalus", — sakoma pirmosios autorės Anne Bierbrauer pranešime spaudai iš Rūro universiteto Bochume.

Orientuojantis aplinkoje, tinklelio langeliai demonstruoja unikalų, įprastą veiklos modelį. Ankstesni tyrimai parodė, kad žmonėms, turintiems genetinę Alzheimerio ligos išsivystymo riziką, dažnai pakito tinklelio ląstelių funkcijos, tačiau navigacijos galimybės nebuvo įvertintos.

Dabartiniame tyrime, siekdami įvertinti šį sugebėjimą, autoriai pasinaudojo kompiuterizuota navigacijos užduotimi, kurioje dalyviai turėjo rasti kelią be jokių išorinių nurodymų.

Eksperimente dalyvavo 202 savanoriai, neturintys genetinės Alzheimerio ligos rizikos, ir 65 savanoriai, turintys padidėjusią genetinę riziką. Pastarasis buvo įvertintas pagal specifinę apolipoproteino E geno, APOE-ε4 alelio, išraišką.

Rezultatai parodė, kad dalyviai, turintys genetinę Alzheimerio ligos riziką, blogiau orientavosi aplinkoje nei kontrolinė grupė, nors jie ir rado kelią.

"Mes spėjame, kad jie naudojo kompensacinius mechanizmus, neva per išorinius signalus savo aplinkoje", — aiškina tyrimo vadovas Nikolai Axmacher.

Tuomet mokslininkai pakartojo eksperimentą, tuo pačiu įrašydami dalyvių smegenų veiklą, naudodamiesi funkciniu magnetinio rezonanso vaizdavimu. Tikslas buvo išsiaiškinti, kurie smegenų procesai atlieka pagrindinį vaidmenį integruojant kelią.

Коронавирус 2019-nCoV - Sputnik Lietuva
Po pandemijos. Mokslininkai išsiaiškino, kaip infekcijos keičia žmoniją

Kaip siūlė autoriai, navigacija be išorinių signalų visiškai priklauso nuo tinklelio elementų veiklos pobūdžio. Mokslininkai atrado šios veiklos trūkumą žmonėms, kurie vis dar yra sveiki, tačiau genetiškai linkę į Alzheimerio ligą.

Ateityje tokių bruožų, kaip orientacijos sunkumų erdvėje be išorinių signalų, stebėjimas, anot autorių, padės diagnozuoti Alzheimerio ligą ankstyvoje stadijoje, prieš pasireiškiant sunkiems simptomams, ir nedelsiant pradėti gydymą.

Naujienų srautas
0
Pirma naujausiPirma seniausi
loader
LIVE
Заголовок открываемого материала