Lietuvos bankų sektorius trečiąjį ketvirtį: uždirbta 21,6 % mažiau grynojo pelno

Dėl koronaviruso padarinių per šių metų devynis mėnesius bankai uždirbo penktadaliu mažesnį pelną

VILNIUS, gruodžio 12 — Sputnik. Lietuvos bankuose trečiąjį ketvirtį toliau reikšmingai augo indėliai, praneša Lietuvos banko spaudos tarnyba.

Vilnius - Sputnik Lietuva
Lapkritį šalies gyventojai išlaidavo daugiau nei pirmojo karantino metu

Paskolų portfelis didėjo iš esmės dėl būsto paskolų paklausos, o skolinimas verslui toliau mažėjo. Dėl koronaviruso padarinių per šių metų devynis mėnesius bankai uždirbo penktadaliu mažesnį pelną.

Po karantino bankai buvo grįžę prie įprasto darbo ritmo: atnaujino padalinių veiklą, klientams įprastai teikė savo paslaugas. Tai rodo ir trečiojo ketvirčio veiklos rezultatai: bankų grynosios paslaugų ir komisinių pajamos, kurios antrąjį ketvirtį reikšmingai krito, trečiąjį ketvirtį iš esmės grįžo į ankstesnį lygį.

Tačiau dėl koronaviruso padarinių per šiuos devynis mėnesius bankų sektorius grynojo pelno uždirbo beveik 60 mln. eurų, arba 21,6 proc., mažiau negu per 2019 metų tą patį laikotarpį — iš viso 213 mln. eurų. Pelningai dirbo 10, nuostolingai — 6 bankai ar užsienio bankų filialai. Labiausiai bankų pelną mažino išlaidos dėl sumažėjusios paskolų vertės.

Prasidėjus pirmajam karantinui ir daliai bankų klientų susidūrus su sumažėjusiais pinigų srautais, bankai atidėjo beveik 1,5 mlrd. eurų paskolų mokėjimo terminų. Tai kartu su laikina valstybės pagalba šalies ūkiui ir po karantino atsigavusiu ekonominiu aktyvumu leido didžiajai daliai paskolų gavėjų laiku vykdyti įsipareigojimus.

Nepaisant to, visi bankai vykdė jiems nustatytus kapitalo pakankamumo reikalavimus, jų likvidumo rodikliai gerėjo, o bankų turtas nagrinėjamu laikotarpiu išaugo 2,1 mlrd. eurų (6,4 %) — iki 35,3 mlrd. eurų.

Vilnius, archyvinė nuotrauka - Sputnik Lietuva
Lietuvos gyventojai įvardijo svarbiausią COVID-19 pandemijos pamoką

To priežastis — toliau didėjęs indėlių srautas. Per trečiąjį ketvirtį indėlių bankuose pagausėjo 1,5 mlrd. — iki 28,7 mlrd. Eur. Tai yra 5,6 proc. daugiau, palyginus su 2020 metų antruoju ketvirčiu, ir net 23,7 proc. daugiau nei prieš metus.

Labiausiai augo verslo bendrovių (730 mln. Eur) ir namų ūkių (642 mln. Eur) indėliai. Šį reiškinį galima paaiškinti tuo, kad įmonės ir gyventojai dėl nežinomybės neskuba išlaidauti, tad pajamas yra linkę kaupti. Prie indėlių augimo prisidėjo ir valstybės skatinamoji politika. Tiesa, 84,5 proc. visų indėlių sudaro einamieji indėliai, už kuriuos bankai nemoka palūkanų arba netgi taiko neigiamas palūkanų normas.

Paskolų portfelis per šių metų trečiąjį ketvirtį sudarė beveik 20 mlrd. Eur. Jis augo tik gyventojams, o valdžios sektoriaus institucijoms, kitoms finansų įmonėms ir verslui mažėjo. Palyginti su antruoju ketvirčiu, bendras augimas buvo minimalus (0,3 %), o su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu — neigiamas (–2,2 %).

Деловой сити на проспекте Конституции, Вильнюс - Sputnik Lietuva
Lietuvoje dėl COVID-19 sumažėjo rinkos dalyvių pasitikėjimas ekonomika

Gyventojus labiausiai domino būsto paskolos, kurių vertė per ketvirtį ūgtelėjo net 206 mln. Eur (2,4 %) — iki 8,7 mlrd. Eur. Per metus teigiamas pokytis sudarė 8,1 proc.

Verslo paskolų portfelio vertė sumažėjo 119 mln. Eur (1,4 %) — iki 8,3 mlrd. Eur ir buvo 11,3 proc. mažesnė nei prieš metus. Tikėtina, kad skolinimosi verslui poreikį sumažino ir valstybės pagalba (dėl subsidijų, mokestinių lengvatų) ar pačių bendrovių atidėti plėtros planai. Daugiausia traukėsi informacijos ir ryšių, nekilnojamojo turto bei apdirbamosios gamybos įmonių paskolų porfelis. Tačiau, priešingai nei antrąjį ketvirtį, išaugo didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonių paskolų vertė.

2020 metų trečiąjį ketvirtį šalyje banko arba specializuoto banko licencijas turėjo 10 bankų, o kaip užsienio bankų filialai veikė 7 bankai. Lapkričio pabaigoje buvo išduota dar viena specializuoto banko licencija.

Naujienų srautas
0
Pirma naujausiPirma seniausi
loader
LIVE
Заголовок открываемого материала