Paaiškėjo, kurios įstaigos Lietuvoje atsisakė nekilnojamojo turto

CC BY-SA 3.0 / wikipedia / Alma Pater / Министерство образования и науки Литвы, архивное фото
Министерство образования и науки Литвы, архивное фото - Sputnik Lietuva, 1920, 07.02.2021
Iš viso per praėjusius metus įvairios valstybinės institucijos bankui perdavė daugiau nei 120 tūkstančių kvadratinių metrų patalpų

VILNIUS, vasario 7 — Sputnik. Tarp Lietuvos valstybės institucijų, atsisakiusių daugiau nekilnojamojo turto 2020 metais, yra ministerijos ir valstybinės įmonės, pranešė Turto banko spaudos tarnyba.

Šis bankas valdo ir prižiūri valstybės turtą. Vos per metus įvairios valstybinės institucijos užsakė 575 objektus, kurių bendras plotas buvo 128 tūkstančiai kvadratinių metrų.

Линии электропередач - Sputnik Lietuva, 1920, 07.02.2021
Įvardyta elektros kainų kilimo Lietuvoje priežastis

Per 2020 metus didžiąją turto dalį apleido Valstybinė miškų urėdija. Bendrovė atsisakė 236 objektų, kurių bendras plotas siekė 17,5 tūkst. Antroje vietoje yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerija — 53 objektai, kurių plotas 10,7 tūkst. Trečia — Sveikatos apsaugos ministerija — 38 objektai, kurių plotas yra 12,2 tūkst.

Turto banko generalinis direktorius Mindaugas Sinkevičius pažymėjo, kad tokie veiksmai su nekilnojamuoju turtu dažnai atspindi organizacijose vykstančias reformas, todėl ne be reikalo valstybės valdomos įmonės ir įvairios švietimo įstaigos yra vienos iš lyderių, atsisakančių nekilnojamojo turto perteklių.

"Nekilnojamojo turto judėjimas dažnai atspindi reformas, kurios vyksta organizacijose — ne veltui tarp lyderių atsisakant perteklinio nekilnojamojo turto yra valstybės įmonės ir įvairios švietimo įstaigos. Naudojamo turto racionalizacija padeda tvarius pagrindus įstaigų veiklai, todėl džiugu, kad vis daugiau valstybės institucijų kartu su organizaciniais pokyčiais įgyvendina ir turto efektyvinimo programas", — sakė jis.

Praėjusiais metais Registrų centras į banko turto rezervą pervedė 24 objektus, kurių bendras plotas buvo 4727 kvadratiniai metrai. Pasak generalinio direktoriaus Sauliaus Urbanavičiaus, sprendimas atsisakyti priimtas išanalizavus valdomą turtą.

"Įgyvendindami struktūrinius pokyčius šalia kitų tikslų siekiame ir racionalaus valstybės turto panaudojimo ir sąnaudų, reikalingų turto išlaikymui, optimizavimo. Atlikę įmonės patikėjimo teise valdomo nekilnojamojo turto analizę, išsigryninome, koks turtas yra būtinas įmonės funkcijoms įgyvendinti, ir išskyrėme tuos objektus, kurių įmonė gali atsisakyti. Visą nenaudojamą turtą perdavus Turto bankui, įmonės valdomo turto plotas per pastaruosius keletą metų sumažėjo daugiau nei dešimtadaliu", — sako Registrų centro generalinis direktorius Saulius Urbanavičius.

Skultės uostas Latvijoje - Sputnik Lietuva, 1920, 05.02.2021
Analitikas: Latvija gali užminti ant Lietuvos "grėblio" su SGD terminalu

Švietimo įstaigos taip pat gana aktyviai atsisako savo turto. Pavyzdžiui, Dieveniškių technologijos ir verslo mokykla perdavė bankui dešimt objektų, kurių bendras plotas yra 13 tūkstančių kvadratinių metrų, o Vilniaus kolegija — 12 objektų, kurių bendras plotas yra apie 11 tūkstančių kvadratinių metrų.

Savo turto atsisakė ir daugelis švietimo įstaigų: Marijampolės kolegija, Klaipėdos valstybinė kolegija, Vytauto Didžiojo universitetas, Smalininkų technologijos ir verslo mokykla.

Turto banko Valstybinių kompetencijų departamento vadovas Algirdas Stumbrys pažymėjo, kad atmetus kiekvieną nepanaudotą kvadratinį metrą galima racionaliau naudoti valstybės finansinius išteklius. Todėl labai svarbu, kad valstybės turto valdytojai, atlikdami metinę nekilnojamojo turto inventorizaciją ir nustatydami nereikalingą, perteklinį ar nenaudojamą nekilnojamąjį turtą, susisiektų su Turto banku.

Apskritai įstaigos aktyviausiai atsisakė gyvenamųjų, transporto ir įvairių pagalbinių patalpų, taip pat sumažino naudojamą administracinį plotą.

Naujienų srautas
0
Pirma naujausiPirma seniausi
loader
LIVE
Заголовок открываемого материала