Tyrimas: tik 38 % Lietuvos gyventojų nepila į kanalizaciją neleistinų medžiagų

© Pixabay / balogKriauklė virtuvėje, archyvinė nuotrauka
Kriauklė virtuvėje, archyvinė nuotrauka - Sputnik Lietuva, 1920, 03.03.2021
Dažniausiai į nuotekas gyventojai pila kavos tirščius, cheminius valiklius, panaudotą aliejų ir maisto likučius
VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Didžioji dalis Lietuvos gyventojų nesupranta, kokie jų veiksmai daro įtaką vandens telkinių taršai, rodo vandentvarkos bendrovės "Vilniaus vandenys" užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa.
Šių metų sausio mėnesį atlikta apklausa atskleidė, kad nors 99 proc. gyventojų savo veiksmais prisideda prie gamtos tausojimo, tik 44 proc. gamta rūpinasi, kreipdami dėmesį į tai, ką jie pila į klozetą ar kriauklę.
Dažniausiai gyventojai rūpinasi gamta nešiukšlindami gamtoje — šį pasirinkimą pažymėjo 92 proc. apklaustųjų. 81 proc. teigia rūšiuojantys atliekas, 63 proc. — saugo augalus, medžius, 60 proc. — taupo energijos išteklius (vandenį, elektrą ir pan.)
"Džiugu, kad daugumai žmonių rūpi gamta, tačiau vis dar matome, jog didžioji dalis gyventojų nesupranta ryšio tarp jų elgesio su nuotekomis ir gamtos saugojimo. Paklausus respondentų, ką jie pila į kriauklę ar klozetą paaiškėjo, kad tik 38 proc. šalies gyventojų nepila neleistinų medžiagų", — teigia Marius Švaikauskas, "Vilniaus vandenų" generalinis direktorius.
Dažniausiai į nuotekas gyventojai pila kavos tirščius (40 proc.), cheminius valiklius (27 proc.), panaudotą aliejų (21 proc.), maisto likučius (18 proc.).
Жители Вильнюса ежемесячно незаконно выбрасывают более 100 тонн крупного мусора - Sputnik Lietuva, 1920, 24.02.2021
Vilniečiai kas mėnesį neteisėtai išmeta daugiau nei 100 tonų stambių atliekų
Apklausa atskleidė, kad kuo žmogus jaunesnis, tuo mažiau jis žino, kaip elgtis su nuotekomis. Tik trečdalis 18–29 m. respondentų teigia, kad rūpinasi gamta kreipdami dėmesį, ką pila į kriauklę ar klozetą. Tuo tarpu 60–74 m. amžiaus grupėje tokių žmonių buvo 59 proc.
Paklausus detaliau, ką žmonės pila į nuotekas, tik 23 proc. jaunimo nepasirinko nė vienos iš paminėtų neleistinų medžiagų. O vyresnių žmonių grupėje teisingai su nuotekomis elgėsi daugiau nei pusė respondentų.
"Šie rezultatai rodo, kad Lietuvoje pastaruosius porą dešimtmečių labai trūksta švietimo, kaip elgtis su nuotekomis, Jauni žmonės nori rūpintis gamta ne mažiau nei vyresni, tačiau tam jiems trūksta arba elementarių žinių, arba jie yra linkę rinktis kitus būdus, kurie, matyt, visuomenėje yra labiau žinomi ir suprantami", — sako Švaikauskas.
Neleistinų medžiagų pylimas į nuotekas gali Lietuvos gamtai pakenkti dvejopai. Pirma, nuotekų valymo įrenginiai nėra pajėgūs išvalyti visų neleistinų teršalų. Antra, kavos tirščiai, riebalai užkemša vamzdžius, kas sukelia avarijas ir gali lemti neišvalytų nuotekų išsipylimą į gamtą.
Lietuvos gyventojų apklausą 2021 m. sausio mėn. "Vilniaus vandenų" užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė "Norstat". Apklausoje dalyvavo 1000 respondentų, nuo 18 iki 74 metų amžiaus.
Naujienų srautas
0
Pirma naujausiPirma seniausi
loader
LIVE
Заголовок открываемого материала