Lietuvoje dėl pandemijos išlieka aukštas nerimo ir liūdesio lygis, rodo tyrimas

© Sputnik / Владислав АдамовскийПрохожие на улице Вильнюса
Прохожие на улице Вильнюса - Sputnik Lietuva, 1920, 13.03.2021
Paklaustas, ką galime patys padaryti, kad sumažintume nerimo lygį savo kasdienybėje, pischologas pabrėžė būtinybę rasti būdų, kaip valdyti nerimą
VILNIUS, kovo 13 — Sputnik. Besitęsiantis karantinas padarė didelę įtaką visuomenės emocinei sveikatai, rašo draudimo bendrovės "Gjensidige" spaudos tarnyba.
Vilnius, archyvinė nuotrauka - Sputnik Lietuva, 1920, 09.03.2021
Beveik pusė Lietuvos gyventojų nežino, kaip elgtis įvykus avarijai Astravo AE
Atliktas Lietuvos emocinio klimato tyrimas pirmojo bei antrojo karantinų metu rodo, kad iš visų neigiamų emocijų nerimo bei liūdesio lygiai yra aukščiausi. Greta nerimo buvo tirti pykčio ir streso faktoriai.
Per pirmąjį karantiną kovo mėnesį 64 proc. šalies gyventojų jautė nerimą, vėliau šis jausmas kiek atlėgo, tačiau rudenį vėl pakilo, o sausio mėnesį 43 proc. žmonių teigė jaučiantys nerimą, t. y. panašiai, kaip pirmojo karantino pabaigoje — gegužę ir birželį.
Dar blogesni rodikliai matomi stebint liūdesio dinamiką. 2020 metų kovą jo lygis buvo aukščiausias — 47 proc., vėliau slūgo iki 37 proc., o sausį vėl išaugo iki 44 procentų. Taigi, beveik pusė Lietuvos jau beveik metus gyvena padidinto nerimo ir liūdesio būsenoje.
"Pakilęs nerimo lygis rodo neapibrėžtumą dėl ateities. Tai visiškai suprantama, nes niekas iš mūsų negali kontroliuoti pandemijos bei žmonės yra priversti tik laukti, kada ir kokių veiksmų imsis atsakingi asmenys. Kai didelę laiko dalį praleidžiame nerimo būsenoje, tai neišvengiamai atsilieps sveikatai. Ir šio poveikio sveikatai tikruosius rezultatus, deja, pamatysime po kurio laiko. Liūdesio poveikį, matomai, daugiausia matysime pablogėjusios psichinės būsenos rodikliuose", — sakė "Žmogaus studijų centro" prezidentas, psichologas doc. Gintaras Chomentauskas.
Paklaustas, ką galime patys padaryti, kad sumažintume nerimo lygį savo kasdienybėje, jis pabrėžė būtinybę rasti būdų, kaip valdyti nerimą. Pavyzdžiui, kruopščiai planuojant savo dienotvarkę ir kontroliuojant, stabdant savo negatyvias mintys.
"Mažinti nerimą taip pat padeda fizinis krūvis ir malonumų planavimas. Patarčiau žmonėms bent po pusvalandį kasdien pasimankštinti. Kadangi esame izoliuoti namuose, būtina, be darbo, rasti laiko malonumams ir savo mėgstamoms veikloms, kurios padeda atitraukti dėmesį nuo nerimastingų minčių. Liūdesys karantino metu daugiausiai susijęs su bendravimo stoka, vienišumo jausmu. Todėl būtina kuo daugiau bendrauti — tegul ir virtualiai, ar paskambinti ir pasikalbėti su artimaisiais, draugais, kolegomis. Tik ne apie kovidą! Jūsų skambutis gali jūsų draugui ar artimajam nuskaidrinti visą dieną", — pabrėžė psichologas.
"Gjensidige" vadovas Marius Jundulas papasakojo, kad atliko ir jo vadovaujamos įmonės emocinės būsenos tyrimą, kuris parodė, kad 87 proc. darbuotojų žvelgia į ateitį su viltimi, 84 proc. yra patenkinti gyvenimu. Jundulo manymu, tam labai pasitarnavo nuolatinė komunikacija su darbuotojais.
Tiesa, 59 proc. darbuotojų atsakė, kad trūksta betarpiško bendravimo. Tam įmonė inicijuoja įvairias neformalias veiklas, kurios padėtų kolegoms kartu gyventi ne tik darbo ritmu, bet ir laisvalaikiu.
Naujienų srautas
0
Pirma naujausiPirma seniausi
loader
LIVE
Заголовок открываемого материала