Išgyveno stipriausi. Į ką mirtinos epidemijos pavertė žmogų

© Фото: Kirill Cachovski of the Lithuanian Mummy Project, 2015Mumija
Mumija - Sputnik Lietuva, 1920, 04.04.2021
Kovo pradžioje prancūzų mokslininkai pranešė, kad tuberkuliozė turėjo įtakos žmogaus evoliucijai
Kelis tūkstančius metų žmogus nuolat kontaktuoja su tuberkuliozės sukėlėju, todėl šiandien mūsų populiacija yra geriau apsaugota nuo mirtinos infekcijos. Lygiai taip pat mus pakeitė maras, cholera ir net ŽIV. Apie tai rašo RIA Novosti atorė Alfija Jenikejeva.

Lazdelė turi du galus

Labiausiai tikėtina, kad pirmoji žmogaus užkratas Kocho lazdele įvyko paleolite, kai žmonės įvaldė ugnį. Australijos mokslininkai daro prielaidą, kad gaisrų dūmai ir pelenai, ypač urvuose, pateko į senovės hominidų plaučius, sukeldami uždegimą ir silpnindami imuninę sistemą.  Tuberkuliozės mikobakterija pateko į žmogaus organizmą, nors anksčiau infekcija plito tik tarp gyvūnų ir nebuvo perduodama ore esančiais lašeliais.
Тест на коронавирус  - Sputnik Lietuva, 1920, 27.03.2021
Mokslininkai nustatė, kam kyla pavojus pakartotinai užsikrėsti COVID-19
Tūkstančiai metų patogenas mutavo, geriau prisitaikė prie šeimininko organizmo, o XIX amžiaus pabaigoje jau žudė kelis milijonus per metus. Tačiau lygiagrečiai vyko ir kitas procesas. Per epidemijas mažiausiai galimybių išvengti turėjo T1K4 geno P1104A mutacijos nešiotojai. Ji daro įtaką monocitų - specialių imuninės sistemos ląstelių - veiklai, dėl ko organizmas tampa labiau pažeidžiamas infekcijai. Šiandien natūralios atrankos dėka ši žmonių populiacijos variacija yra labai reta.
Šias išvadas padarė prancūzų mokslininkai, išanalizavę tūkstančių Antikos ir viduramžių laikais gyvenusių europiečių genomus ir palyginę juos su šiuolaikinių žmonių duomenimis. Paaiškėjo, kad P1104A mutacija anksčiau buvo gana paplitusi tarp Europos  gyventojų. Tačiau maždaug prieš du tūkstančius metų ji ėmė pamažu nykti - būtent tada buvo užfiksuotos pirmieji masiniai užsikrėtimai tuberkulioze. Tokį vertinimą duoda filogenetinė Kocho lazdelės padermių, rastų XVIII a. Vengrijos mumijų mėginiuose, analizė.
Mokslininkų skaičiavimais, plintant infekcijai Europoje, mutacijų dažnis žymiai sumažėjo - nuo dešimties procentų bronzos amžiuje iki 2,9 šiais laikais. Tačiau yra ir kita pusė - P1104A nešiotojai turi mažesnė autoimuninių ir uždegiminių ligų riziką.

Maras abiems jūsų namams

Kitas pavojingas ligų sukėlėjas - maro bacilos Yersinia pestis – lydėjo žmones nuo akmens amžiaus. Mutacija, pavertusi nepavojingą bakteriją, sukeliančią nedideles virškinimo problemas, mirtinu mikroorganizmu, įvyko jos genome maždaug prieš dešimt tūkstančių metų. Ji išmoko prasiskverbti į plaučius, greitai transformuotis ir išprovokuoti kelių rūšių maro - buboninio, septinio ir plaučių, kuris dar vadinamas maro pneumonija, vystymąsi.
Maro pandemijos tapo nuolatiniu žmonijos palydovu. Vokiečių tyrinėtojai rado mirtiną sukėlėją senovės žmonių, gyvenusių šiuolaikinės Europos teritorijoje maždaug prieš keturis – penkis tūkstančius metų, palaikuose. Mokslininkai teigia, kad jis atvyko kartu su klajokliais, migravusius iš Vidurio Eurazijos į Rytų Europą.
Девушка проверяет свою талию, архивное фото - Sputnik Lietuva, 1920, 20.03.2021
Mokslininkai antsvorį turinčius žmones įvardijo kaip greičiausiai platinančius COVID-19
Tada bakterija vėl "grįžo" į Centrinę Euraziją. Ir jau ten kilo baisiausia žmonijos istorijoje pandemija - juodoji mirtis, XIV amžiuje nužudžiusi beveik pusę visų Europos gyventojų.
Remiantis Pietų Karolinos universiteto (JAV) mokslininkų tyrimu , viduramžių maro epidemiją išgyvenę žmonės vidutiniškai buvo sveikesni nei tie, kurie gyveno Europoje iki juodosios mirties paplitimo.
tokią išvadą Paleogenetika padarė, ištyręs daugiau nei tūkstančio žmonių palaikus. Dalis jų žuvo iki maro protrūkio XIV amžiuje, likę - jo metu ar po jo. Ekspertai atkreipė dėmesį ne tik į mirties priežastis, bet ir į kaulų bei dantų būklę. Paaiškėjo, kad išgyvenę epidemiją ir jų palikuonys dažnai sulaukė 70–80 metų ir apskritai turėjo gerą sveikatą.

Tikri cholerikai

Gangės slėnis laikomas choleros gimtine. Iš čia liga paplito visame pasaulyje, XIX amžiuje iš karto sukėlusi šešias pandemijas, nusinešusias kelis milijonus gyvybių. Net ir šiandien nuo choleros per metus miršta daugiau nei šimtas tūkstančių žmonių.
Tuo pačiu metu, kaip išsiaiškino Harvardo universiteto (JAV) mokslininkai, ši liga rečiausiai diagnozuojama Gango deltos gyventojams - indams ir bangladešiečiams. Daugiau nei tūkstantis metų trunkantis nuolatinis kontaktas su infekcijos sukėlėju išprovokavo DNR pokyčius, ir jie tapo praktiškai nepažeidžiami choleros. Pirmiausia kalbama apie kalio kanalus koduojančius genus, kurie išskiria chlorido jonus žarnyne. Butent jų darbo sutrikimai sukelia viduriavimą.
Be to, natūralią Gango slėnio gyventojų apsaugą užtikrina genomo dalys, susijusios su įgimtu imunitetu. Nepaisant to, kad iki 15 metų maždaug pusė vietinių vaikų užsikrečia cholera, jie arba lengvai perneša infekciją, arba visai neserga.

Netikėta adaptacija

Dabar jau įrodyta, kad vienas pavojingiausių šių laikų virusų - ŽIV - atsirado Afrikoje. Pagal vieną iš versijų , nulinis  pacientas užsikrėtė valgydamas šimpanzių iš centrinės žemyno dalies, mėsą. Pagal kitą, virusas į žmogaus organizmą pateko iš Vakarų Afrikos juodųjų mangobejų.
Тест на коронавирус  - Sputnik Lietuva, 1920, 07.03.2021
Mokslininkai išsiaiškino, ar antikūnai veikia prieš naują koronaviruso padermę
Kaip ten bebūtų, tačiau būtent pas šių vietų gyventojus mokslininkai atrado pirmuosius kylančios natūralios gynybos požymius. Mokslininkai ištyrė ŽIV sergančių pacientų iš Kongo kraujo mėginius ir nustatė, kad beveik keturi procentai jų yra elito kontrolieriai, tai yra, virusinė apkrova yra labai maža, o pati liga, nors žmonės ir negavo specialaus antiretrovirusinio gydymo, visiškai nepasireiškia.
Palyginimui: likusiame pasaulyje šis skaičius neviršija vieno procento visų ŽIV infekuotų žmonių.
Kaip pažymi tyrimo autoriai, Afrikoje nėra plačiai paplitusi CCR5∆32 mutacija, susijusi su atsparumu ŽIV. Tai reiškia, kad greičiausiai kalbame apie nežinomus genomo pokyčius, įsitvirtinusius pas vietos gyventojus. Tai paaiškina didelę elitinių kontrolierių dalį. Kita versija, kurios tyrėjai dar neatmetė: mažiau agresyvi viruso versija Konge.
Naujienų srautas
0
Pirma naujausiPirma seniausi
loader
LIVE
Заголовок открываемого материала