PAGD statistika parodė, kas yra dažniausia gaisrų priežastis Lietuvoje

Ugniagesys, archyvinė nuotrauka - Sputnik Lietuva, 1920, 04.04.2021
Dažniausiai gaisrai kyla dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų
VILNIUS, balandžio 4 — Sputnik. Per pirmuosius du šių metų mėnesius Lietuvoje kilo 1454 gaisrai – 18 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, rodo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenys.
Lietuvos hidrometeorologijos duomenimis, praėjusi žiema buvo šaltesnė nei standartinė klimato norma – vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė -2,9 °C. Šaltesnė žiema paskutinį kartą buvo tik 2013 metais. 
Pasak draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovo Andriaus Žiukelio, daugiausia gaisrų kyla prasidėjus šildymo sezonui ir krintant oro temperatūrai. 
"Pačio gaisrų piko sulaukiama vykstant intensyviausiam kūrenimui, kai oro temperatūra smarkiai nukrenta žemyn, taip pat šildymo sezonui artėjant į pabaigą – tuo metu kai kurie kaminai jau būna užsikišę, kai nėra valomi sezono metu. Šį žiemos sezoną (2020 m. gruodį – 2021 m. vasarį) užfiksavome beveik 23 proc. daugiau gaisro sukeltų žalų nei praėjusią žiemą", – komentuoja Žiukelis.
PAGD duomenimis, dažniausiai gaisrai kyla dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų (36 proc.), elektros įrenginių, prietaisų ir elektros instaliacijos gedimų (10,8 proc.), neatsargaus elgesio su ugnimi (10 proc.).
Namų statyba Vilniuje, archyvinė nuotrauka - Sputnik Lietuva, 1920, 27.03.2021
Tyrimas: vis daugiau lietuvių perka naujausios statybos būstą
"Apie gaisro riziką derėtų galvoti jau statybų metu – deja, siekiant sutaupyti pasirenkami nepatikimi meistrai ar netinkamos medžiagos, dėl to rizikuojama namų saugumu. Neretai statant krosnis, židinius ir jų kaminus, nesilaikoma saugumo reikalavimų, ypač – atstumų tarp konstrukcijų ar degių medžiagų. Pasitaiko klaidų ir darant apdailą – yra tekę matyti, kai kaminui buvo padaryta medinė apdaila, nors pagal ugniagesių rekomendacijas tokioje vietoje negali būti jokios degios medžiagos", – teigia Žiukelis.
Klaidų gyventojai pridaro ir kūrendami ugnį – dėl naudojamų drėgnų malkų ar kūrenamų šiukšlių greičiau kemšasi kaminai, gaisro riziką didina ne tik laiku nevalomi arba netinkamai išvalomi kaminai ir dūmtraukiai, bet ir patys katilai bei krosnys. 
Liepsnoja ne tik židiniai ar kaminai, bet ir elektronika bei buities prietaisai – gaisrą sukelia kraunami paspirtukai, prožektoriai, užsidega elektriniai virduliai. 
Pasak draudimo bendrovės atstovo, tuo pačiu buvimas namuose gali apsaugoti nuo didesnės gaisro grėsmės: laiku pastebėjus nelaimę, galima greičiau jai užkirsti kelią ir apsaugoti savo turtą.
Draudimo bendrovės duomenimis, didžiausia dėl gaisro išmokėta žala 2020 metais siekė virš 34 tūkst. eurų, 2019 m. – 217 tūkst. eurų.
Naujienų srautas
0
Pirma naujausiPirma seniausi
loader
LIVE
Заголовок открываемого материала