Ekonomistas: nuo 2009 metų Lietuvos valstybės skola išaugo 3 kartus

CC0 / Рikist / Кошелек с евро
Кошелек с евро - Sputnik Lietuva, 1920, 08.04.2021
Tuo pačiu jis teigia, kad mažėjančios skolinimosi sąnaudos ir sutaupytos palūkanos leidžia išleisti valdžiai daugiau kitoms reikmėms
VILNIUS, balandžio 8 — Sputnik. Šiemet Lietuvos biudžeto išlaidos palūkanoms bus mažesnės negu 2009 metais, nors valstybės skola didėja, o mokamos palūkanos mažėja. Apie tai savo Facebook paskyroje rašo SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
Линии электропередач - Sputnik Lietuva, 1920, 08.04.2021
Baltarusija nutraukė tarpvalstybines elektros linijas su Lietuva
Tuo pačiu jis teigia, kad mažėjančios skolinimosi sąnaudos ir sutaupytos palūkanos leidžia išleisti valdžiai daugiau kitoms reikmėms.
"Ir visa tai dėl Europos centrinio banko vykdomos skatinamosios politikos bei to, kad nuo 2015 metų esame euro zonos narė", — rašo jis.
Jo nuomone, ateityje, kai reikės refinansuoti didžiausias dabartines paskolas, palūkanų norma bus kitokia negu dabar, kai 5 metams skolinamasi už neigiamas palūkanas.
"Ypač jeigu infliaciniai lūkesčiai didės ir po kelerių metų centriniam bankui problemų kels ne per maža, o per didelė infliacija. Ramina tai, kad Lietuva yra išsidėliojusi skolą ilgam laikotarpiui (viena obligacijų emisija bus išperkama tik 2050 metais ir už ją mokame 0,5 proc. palūkanas)", — rašo jis.
Respublikos skola, palyginti su kitomis ES šalimis, toliau nėra didelė ir kredito agentūros panikos nekelia bei priešingai, matoma, kad šiemet "Moody's" net pagerino kredito reitingą. 
Finansų ministerijos duomenimis, Vyriausybė 2021 metais planuoja skolintis apie 5,3 mlrd. eurų. Dalį lėšų planuojama pasiskolinti vidaus rinkoje išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius — apie 2 mlrd. eurų, kitą dalį — skolinantis užsienio kapitalo rinkose išleidžiant euroobligacijų emisijas — apie 2,9 mlrd. eurų. Taip pat apie 0,5 mlrd. eurų planuojama pasiskolinti iš tarptautinių finansų institucijų ir Europos komisijos pagal Europos laikinos paramos priemonę nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos, susijusios su COVID-19 protrūkiu, mažinti (SURE). 
Prognozuojama, kad 2021 metų pabaigoje susidarys apie 1,5 mlrd. eurų lėšų likutis, skirtas 2022 metų pradžios valstybės piniginių išteklių srautų subalansavimui užtikrinti (0,4 mlrd. eurų) ir euroobligacijų emisijai 2022 metų vasarį išpirkti (1,1 mlrd. eurų).
Naujienų srautas
0
Pirma naujausiPirma seniausi
loader
LIVE
Заголовок открываемого материала