"ePolicininkai" Lietuvoje apmokyti aptikti nepageidaujamą praeities istoriją

© Sputnik / Владимир Астапкович / Pereiti prie nuotraukų bankoШествие, посвященное 101-й годовщине Октябрьской революции, в Москве
Шествие, посвященное 101-й годовщине Октябрьской революции, в Москве - Sputnik Lietuva, 1920, 12.04.2021
Lietuvos istorija įvairiomis istorinėmis progomis ir visai be progų atsispindi Facebook. Lietuvos istorija nėra vienareikšmė. Ir nelabai herojiška. Kaip ją norėtų pavaizduoti istorijos perrašinėtojai. Susirūpino net "ePolicija"
Apie keistą "ePolicininko" susirūpinimą savo Facebook draugams papasakojo vienas šio socialinio tinklo vartotojas.
Klaipėdietis Tomas Repšys už savo Facebook laiko juostoje publikuotą memą susilaukė "ePolicijos" pareigūno skambučio. 
Прохожие в Вильнюсе - Sputnik Lietuva, 1920, 11.04.2021
"Pavojingi" apklausos rezultatai: kodėl Lietuvos žmonės gerbia Putiną
Tomas Repšys: "Vakar telefonu teko maloniai pabendrauti su ePolicijos pareigūnu: paskambino man, pakalbėjome, pasijuokėm, vienas kitą supratome ir maloniai atsilabinome". 
Tomui Repšui smagu, kad šioje tarnyboje dirba mąstantys. Tomui Repšui nesmagu, kad "Facebook erdvėje besisukantys juos apkrauna beviltiškai idiotiškomis užduotimis".
Tomas Repšys:"Pasirodo, kad ePolicijai buvo priduotas mano memas (prisegu), skirtas Laisvės partijos pirmininkei Aušrinei Armonaitei bei paskiriems jos partiečiams, lavinantiems komjaunuoliškus pečius, kojas etc". 
"ePolicijos" pareigūnas Tomui Repšui neatskleidė kuo yra kaltinamas. Bet kaltinimo esmę perdavė. Šiuo memu Tomas Repšys platina ir propaguoja sovietinius simbolius! 
"Jėzau Marija, vaikai, komjaunuoliai, pionieriai, spaliukai, ultros, neikite iš proto, nenupuškite ir skaitykite Lietuvos Respublikos įstatymus", — paragino lietuviškos veidaknygės vartotojus Klaipėdietis Tomas Repšys.
© ScreenshotLietuviškoje veidaknygėje sovietiniams simboliams - NE! 1
Lietuviškoje veidaknygėje sovietiniams simboliams - NE! 1 - Sputnik Lietuva, 1920, 12.05.2021
Lietuviškoje veidaknygėje sovietiniams simboliams - NE! 1
Lietuviškoje veidaknygėje sovietiniams simboliams — NE!
Žurnalistas, publicistas, teatro režisierius Juozas Ivanauskas savo Facebook laiko juostoje taip pat pasidalino paveiksliuku su komentaru. Jame Tarybų Lietuvos vadovai. Jiems už nugarų Lenino skulptūra.  
Vilniaus centre paminklas Leninui stovėjo nuo 1952 metų liepos 20 dienos — 39-erius metus. Šis paminklas buvo sukurtas pagal tipinį Nikolajaus Tomskio projektą. 
© ScreenshotIš istorijos neišbrauksi 2
Iš istorijos neišbrauksi 2 - Sputnik Lietuva, 1920, 12.05.2021
Iš istorijos neišbrauksi 2
Iš istorijos neišbrauksi
Šiandien Vilniaus Leninas stovi Grūto parke, šalia Druskininkų, jam už nugaros auga senos eglės, priešais spindi nedidelis tvenkinukas, o greta sudėlioti jo paties biustai iš skirtingų Lietuvos vietų. Leninų šiame parke galima pamatyti ir daugiau. Didelių ir mažų, stovinčių ir net vienas sėdintis (vienintelis toks buvęs ir sėdėjęs Druskininkuose).
Leninų Lietuvoje buvo daug. Juos taip pat kūrė ir žymus Lietuvos dailininkas skulptorius, pedagogas Gediminas Jokūbonis. 
 Праздничная церемония, посвященная 15-летию вступления Литвы в блок НАТО - Sputnik Lietuva, 1920, 10.04.2021
Patriotizmo neužtenka. Vaikus Lietuvoje norima paversti "kariais-didvyriais" 
Gedimino Jokūbonio sukurtos Lenino paminklinės skulptūros stovėjo Klaipėdoje, Panevėžyje. Gediminui Jokūboniui niekas nesutrukdė kurti skulptūrų Maironiui (paminklas atidengtas Kaune 1977 metais), Adomui Mickevičiui (paminklas atidengtas Vilniuje 1984 metais) ir daug kitų kūrinių. Ir ne tik Lietuvoje. 
TSRS dailės akademijos akademikas Gediminas Jokūbonis taip pat LTSR valstybinės premijos laureatas, LTSR liaudies dailininkas ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius (3-iojo laipsnio) kavalierius. Iš istorijos neišbrauksi.
O dabar šiek tiek apie lyderius ir kiną.
Lietuvos kino centro mostas — skirti 184 tūkstančiai eurų filmui apie Vytautą Landsbergį — nustebino ne vieną šalies kino kūrėją. Tokią sumą lėmė konservatorių atėjimas į valdžią?
Tuo nusistebėjo savo Facebook laiko juostoje ne tik Nina Puteikienė, bet ir šalies kino kūrėjai.
Ninai Puteikienei gaila, kad naudojant valstybės pinigus, kuriami stabai. 
Nina Puteikienė: "Tokios sumos užtektų mažiausiai dviems filmams: ir apie Ozolą, ir apie Landsbergį."Demokratinės valstybės nesistengia kurti asmenybės kulto, suvokia, kad istorija — ne vieno žmogaus rankų ir minčių produktas", — savo Facebook'e rašė Puteikienė.
Dokumentinis ilgametražis filmas "p. Landsbergis" arba "Misteris Landsbergis", kaip vadina jo režisierius iš Ukrainos Sergejus Loznica, kuriamas jau nuo praėjusių metų pavasario. 
© ScreenshotLeninas: „iš visų menų mums svarbiausias yra kinas“ 3
Leninas: „iš visų menų mums svarbiausias yra kinas“ 3 - Sputnik Lietuva, 1920, 12.05.2021
Leninas: „iš visų menų mums svarbiausias yra kinas“ 3
Leninas: "iš visų menų mums svarbiausias yra kinas"
"Lietuvos ryto" kalbinti filmų kūrėjai, prašę neskelbti jų pavardžių, vienu balsu tvirtino, kad 184 tūkst. eurų dokumentiniam ilgametražiam filmui sukurti — itin didelė suma. Dažniausiai tokiems filmams skiriama 50–60 tūkst. eurų.
Apie Lietuvos Patriarchą sukurtas jau ne vienas filmas.
1997 metais Lietuvos nacionalinėje televizijoje buvo kuriamas filmas "Kandidatas".  Kilus skandalui tuometis televizijos generalinis direktorius Arvydas Ilginis jį pervadino"Vytautu Landsbergiu" ir paragino visus reiškinius vadinti savo vardais. 
Ампулы с вакциной AstraZeneca - Sputnik Lietuva, 1920, 21.03.2021
Vakcinacija ir chaotiškas Seimas. Butaforinis gyvenimas Lietuvoje tęsiasi be antraktų
Landsbergis tuomet teigė nežinojęs, kokie žmonės jį filmavo ir kokiu tikslu, esą niekas jam nepranešė, kad Lietuvos televizija kuria apie jį filmą. 
Pirmąją trilogijos apie Landsbergį dalį "Vytautas Landsbergis: mintys ir darbai" 2012 metais sukūrė režisierė Agnė Marcinkevičiūtė ir prodiuserė Gražina Ručytė-Landsbergienė, Vytauto Landsbergio žmona. 
Antroji dalis "Vytautas Landsbergis: laisvės keliu" pasirodė 2017 metais, trečioji dalis "Pirmininko diplomatija: atkurtosios Lietuvos kelias" — 2019 metais.
Trilogija sukurta už privačių asmenų lėšas, prisidėjo Vytauto Landsbergio fondas. 
2013–2017 metais Marcinkevičiūtė ir prodiuserė Ručytė-Landsbergienė sukūrė penkias filmo apie Landsbergį "Lūžis prie Baltijos" dalis. Filmų kūrimą finansavo privatūs asmenys.
Viešojo intereso gynėjas, bendruomenininkas, tautininkas Sakalas Gorodeckis lietuviškoje veidknygėje dažnai skiria dėmesį Lietuvos istorijai. Su iliustracijomis.
Iliustracijoje matome, kaip Viliuje Gedimino prospekte lietuvių policininkas reguliuoja eismą Vermachto armijų grupės "Centras" 7-osios tankų divizijos štabo šarvuočiui.
Sakalas Gorodeckis primena Lietuvos istoriją: "Vokiečių daliniai įžengė į Vilnių, jau pilnai jį kontroliuojant lietuvių kariams ir sukilėliams partizanams. 1941 metų birželio 24 diena".
© ScreenshotLietuvių policininkas reguliuoja eismą 4
Lietuvių policininkas reguliuoja eismą 4 - Sputnik Lietuva, 1920, 12.05.2021
Lietuvių policininkas reguliuoja eismą 4
Lietuvių policininkas reguliuoja eismą
Sakalas Gorodeckis ir jo šalininkai Lietuvos istorinę atmintį atkuria ir skleidžia taip pat ir lietuviškoje veidaknygėje. Tokią jų veiklą remia LR Krašto apsaugos ministerija. 
Aidas Jurkštas — švyturių kolekcininkas. Savo Facebook laiko juostoje dažnai publikuoja jų paveiksliukus. Savo archyvuose kolekcininkas turi ir nuotraukų iš Klaipėdos istorijos. 
© ScreenshotIš Klaipėdos istorijos 5
Iš Klaipėdos istorijos 5 - Sputnik Lietuva, 1920, 12.05.2021
Iš Klaipėdos istorijos 5
Iš Klaipėdos istorijos
Istoriją galima perrašinėti, interpretuoti. Istorija galima manipuliuoti. Istorijos iš istorijos neišbrauksi. Bet gali susilaukti "ePolicininko" skambučio. Įdomu, ar už propaguojamas simbolikas lietuviškoje veidaknygėje ponai Gorodeckis ir Jurkštas susilaukė "ePolicininko" skambučio?
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
Naujienų srautas
0
Pirma naujausiPirma seniausi
loader
LIVE
Заголовок открываемого материала