Gyvenimas be BRELL: ką paskatino bandomasis Baltijos šalių rusiškos elektros atsisakymas?

CC0 / Pixabay / Линия электропередач
Линия электропередач - Sputnik Lietuva, 1920, 16.04.2021
Demonstratyvi nesėkmė. Ką aiškiai parodė bandomasis Baltijos šalių atsisakymas naudotis Rusijos elektra? Kaip vyko abejotinos Baltijos šalių "pratybos" pasitraukiant iš BRELL — Sputnik straipsnyje
VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik, Nikita Čikunovas. Praėjusią savaitę Latvija ir Lietuva bandymų metu pirmą kartą atsisakė importuoti elektrą iš Rusijos. Tačiau dviejų dienų elektros tiekimo nutraukimo pasekmės pasirodė dviprasmiškos — elektros kainos Baltijos šalyse smarkiai kilo, o šalys nesugebėjo visiškai atsisakyti Rusijos elektros.
Išsamesnė informacija apie abejotinas Baltijos šalių "pratybas" dėl pasitraukimo iš BRELL — Sputnik straipsnyje.

Netikėta treniruotė

Planuojami Baltarusijos elektros sistemos bandymai su tarpvalstybinių perdavimo linijų atjungimu pasienyje su Lietuva, kurie vyko balandžio 8 ir 11 dienomis, tapo reikšmingu įvykiu, bet ne dėl jų rezultatų.
Elektros perdavimo linijos - Sputnik Lietuva, 1920, 13.04.2021
Ekspertas: Lietuva išgyvens be BRELL tik be "perteklinių" vartotojų
Šiomis dienomis, anot informuoto Rusijos laikraščio "Kommersant" šaltinio, Latvija be jokio pagrindo nutraukė komercinį elektros energijos importą iš Rusijos. Į "Sputnik" klausimą, ar šis žingsnis įvyko dėl techninės būtinybės, Latvijos sistemos operatoriaus (AST) atstovai atsisakė atsakyti.
Nutraukus elektros energijos srautus, elektros kaina Rusijos Europos dalyje ir Urale balandžio 8 dieną sumažėjo vienu procentu ir siekė 1,37 tūkst. rublių už megavatvalandę. Savo ruožtu elektros kaina Baltijos šalyse gerokai išaugo: Lietuvoje, priverstoje didinti pirkimus iš Lenkijos ir Švedijos, kaina padidėjo keturiais eurais — iki 51 euro, sakė "Kommersant".
Tuo pačiu nėra visiškai teisinga kalbėti apie visišką Baltijos šalių rusiškos elektros energijos atsisakyma. Kaip "Sputnik" buvo pranešta Rusijos elektros eksporto operatoriaus "Inter RAO" spaudos tarnyboje, balandžio 8 ir 11 dienomis tiekimas į Lietuvą iš Kaliningrado srities nesustojo — ši šalis tradiciškai ir toliau gaudavo perteklinę produkciją iš regiono.
Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos energetikos sistemos (BRELL) nuo sovietinių laikų veikė sinchroniniu režimu, todėl dabar tarp jų yra laisvi srautai.
Iki 2025 metų Baltijos šalys ketina palikti BRELL energijos žiedą ir sinchronizuotis su Europos tinklais, kad "įgytų energetinę nepriklausomybę".
Elektros perdavimo linijos - Sputnik Lietuva, 1920, 12.04.2021
Energetika
Baltarusija įvertino elektros sistemos bandymus ir elektros linijų su Lietuva atjungimą
Dėl šios priežasties Rusija ir Baltarusija šiandien bando savo energetinių sistemų stabilumą. 2019 metų Kaliningrado srityje elektros sistema buvo išbandyta izoliuotu režimu, o praėjusią savaitę — bandomuoju perdavimo linijos atjungimu tarp Baltarusijos ir Lietuvos.
Po bandymų Rusijos ir Baltarusijos energetikos ministerijos pranešė, kad visi patikrinimai buvo sėkmingai baigti ir abiejų šalių energetikos sistemos yra stabilios. "Bandymai parodė Baltarusijos energetinės sistemos galimybes veikti be ryšių su lietuviška", — sakoma Baltarusijos energetikos ministerijos pranešime.

Energijos trūkumo regionas

Šiuo metu Baltijos šalys negali visiškai patenkinti savo elektros energijos poreikių ir  perka ją iš kaimyninių šalių.
Lietuva, padengianti daugiau nei pusę savo poreikių importuodama, gauna Rusijos ir Baltarusijos elektros energiją per sieną su Latvija (apie 20 proc. importo) ir per "LitPol Link" energijos jungtį (nominali galia — 500 megavatų) iš Lenkijos (apie penkis procentus). Reikšmingesnis tiekimo į respubliką mastas yra Švedija per "NordBalt" energijos jungtį (nominali galia — 700 megavatų) — iki 45 procentų viso importo, taip pat iš Rusijos (apie 30 procentų).
"Inter RAO" duomenimis, 2019 metais į Lietuvą buvo pristatyta 6,286 mlrd. kilovatvalandžių (3,8 mlrd. kilovatvalandžių iš Smolensko srities tranzitu per Baltarusiją ir 2,6 mlrd. kilovatvalandžių iš Kaliningrado srities). Tai yra šiek tiek mažiau nei pusė šalies suvartojamos elektros energijos 2019 metais.
Линии электропередач - Sputnik Lietuva, 1920, 05.04.2021
Lietuva pradėjo rekonstruoti vieną iš elektros linijų, kad išeitų iš BRELL 
Pernai Rusijos atsargos sumažėjo perpus — iki 3,143 milijardo kilovatvalandžių. Iš dalies taip yra dėl to, kad Lietuvos operatorius "Litgrid" nustatė nulinį elektros srauto iš Baltarusijos pajėgumą po Baltarusijos AE prijungimo prie BRELL elektros sistemos. Taigi, Lietuva toliau prekiavo tik su Kaliningrado sritimi.
Latvija, kuri taip pat gauna elektros energiją iš Skandinavijos šalių, leido tiesioginius tiekimus iš Rusijos 2020 metų lapkričio mėnesio (2013 metais Baltijos šalių sistemos operatoriai Rusijos tiekimams skyrė tik dvi sekcijas: Kaliningradas–Lietuva ir Baltarusija–Lietuva — Sputnik). Šių metų sausio–vasario mėnesiais "Inter RAO" Latvijai pardavė 418 mln. kilovatvalandžių. Rusijos įmonė šį skaičių pavadino rekordu, susiedama jį su šalta žiema ir staigiu elektros energijos padidėjimu.
Estija padengia elektros energiją tiekimu iš Suomijos per "Estlink 1" ir "Estlink 2" povandeninius kabelius (kurių bendra nominali galia yra 1 000 megavatų). Skandinavijos šalis patenkina apie 60 procentų Estijos importo. Tačiau tiekimo patikimumas kelia abejonių: nuo pat jos įkūrimo 2014 metais "Estlink 2" darbas sutrikdavo du kartus. Rusijos ir Baltarusijos atsargų dalis yra nereikšminga — apie tris procentus, tačiau ji didėja, jei kyla problemų su Suomijos tinklais.

Nepatikimos alternatyvos

BRELL teikia Baltijos šalims patikimas magistrales, garantuojančias elektros energijos tiekimą nenugalimos jėgos atveju, sako Igoris Juškovas, pagrindinis Rusijos nacionalinio energetinio saugumo fondo analitikas.
Lemputė - Sputnik Lietuva, 1920, 02.04.2021
Ekspertas: Lietuvos neišgelbės jokie kaupikliai energetinės sistemos kolapso atveju
Tuo pačiu metu, pasak eksperto, energijos tiltų su Europos valstybėmis efektyvumas kelia abejonių. Per pirmuosius šešis "NordBalt" veikimo visu pajėgumu mėnesius įvyko dešimt nutraukimų. Po to maitinimo jungtis buvo perjungta į mažesnę galią.
"Švedijos tiekimas Lietuvai yra nestabilus, nes pas skandinavus vyrauja hidroenergija. Kai vandens yra daug, hidroelektrinė sukuria daug elektros energijos ir gali ją eksportuoti. Piko metu Švedijos elektra gali konkuruoti su Rusijos elektra. Tačiau žiemą hidroelektrinių gamyba Švedijoje krinta — šalis iš eksportuotojos virsta importuotoja. Praėjusiais metais švedai pirkdavo elektrą iš Lietuvos, o tie iš Rusijos. Mes atliekame pagrindinį vaidmenį — užtikriname tiekimo patikimumą ir saugumą", — tęsia ekspertas.
Atlikti bandymai taip pat aiškiai parodė, kad pasitraukus iš BRELL akimirksniu padidins elektros energijos sąnaudas Baltijos šalyse (vidutinė tūkstančio kilovatvalandžių kaina Rusijos didmeninėje energijos rinkoje yra 20–25 eurai, Skandinavijos energijos rinkoje "NordPool" — daugiau kaip 40 eurų — Sputnik).
Latvija, Lietuva ir Estija tai puikiai žino, tačiau pareiškimais apie artėjantį pasitraukimą iš energetikos žiedo bando gauti ES finansavimą, mano Igoris Juškovas.
"Atidėdami savo išėjimą iš BRELL, baltai gali pritraukti pinigų iš Europos Sąjungos naujos infrastruktūros statybai. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad šis žingsnis pats savaime nereiškia visiško Rusijos elektros importo atmetimo. Tiesiog nebus automatinių srautų — reikės derėtis atskirai. Sąveikos sistema pasikeis, tačiau ne faktas, kad Rusija paliks Baltijos šalių rinką", — pabrėžia šaltinis.
Apskritai pasitraukimas iš BRELL neduos jokios ekonominės naudos Baltijos šalims, sako Sergejus Pikinas, Rusijos energetikos plėtros fondo direktorius.
"Gyvenimas BRELL yra pelningas tiek techniškai, tiek ekonomiškai. Tai patvirtina visi energetikai, o ne politikai. Galima greitai perkelti pagamintą elektros energiją iš vienos šalies į kitą, įvesti ekonomiškesnius elektrinių veikimo būdus. Baltijos šalims tiekiama pigesnė energija, palyginti su europine. Jei šalys panorės, pirks brangiai iš Europos, jei nepanorės, pirks iš Rusijos ir Baltarusijos", — apibendrina jis.
Лампа накаливания - Sputnik Lietuva, 1920, 26.03.2021
Lietuvos energijos tiekėjas įspėja apie kainų kilimą šaliai išėjus iš "BRELL"
Prisiminsime, kad atsisakymas tiekti elektrą iš Rusijos ir Baltarusijos paskatino Baltijos šalis labai padidinti elektros kainas, kai tik pernai atėjo šalta žiema. 2021 metų sausio mėnesį didmeninė elektros kaina Estijoje ir Latvijoje šoktelėjo 35 proc. (iki 53,38 euro už megavatvalandę), Lietuvoje — 36 proc. (iki 53,69 euro).
Kaip interviu "Baltnews" anksčiau pastebėjo Rusijos mokslo akademijos Europos studijų centro vyresnysis mokslo darbuotojas Vladimiras Olenčenka, BRELL yra naudingas Baltijos šalims, nes tai yra idealus atsarginis energijos šaltinis, kai staiga išauga paklausa Estijoje, Lietuvoje ar Latvijoje.
"Tarkime, įvyko kažkokie gedimai ar stiprus šaltukas. Šiuo atveju energijos tiekimas iš energijos žiedo į Baltijos šalis pradeda tekėti per dešimt sekundžių, — sakė ekspertas. — Be to, šio regiono šalims iš BRELL gaunama energija yra žymiai pigesnė nei tuo atveju, jei reikia tiekimo iš ES, palyginimui: elektros energija, tiekiama Estijai iš magistralinės linijos, į kurią "įeina" Rusija ir Baltarusija, yra 19 procentų pigesnė, nei perkant iš Šiaurės Europos".
Naujienų srautas
0
Pirma naujausiPirma seniausi
loader
LIVE
Заголовок открываемого материала