Mokslininkai įvardijo šešias žmogaus emocijas, perteikiamas riksmu

CC0 / Рixabay / Головная боль
Головная боль - Sputnik Lietuva, 1920, 17.04.2021
Iš viso mokslininkai atliko keturis psichoakustinius testus, taip pat eksperimentus, susijusius su sprendimų priėmimu ir neurografiniu vaizdavimu
VILNIUS, balandžio 17 — Sputnik. Šveicarijos mokslininkai nustatė šešis psichoakustiškai skirtingus riksmų tipus, kurie rodo tokias emocijas kaip skausmas, pyktis, baimė, malonumas, liūdesys ir džiaugsmas. Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale PLOS Biology.
Больное сердце - Sputnik Lietuva, 1920, 10.04.2021
Gydytojai pasakojo, kaip atpažinti širdies smūgį
Primatuose ir kituose žinduoliuose riksmas dažnai naudojamas kaip pavojaus signalas tik neigiamose situacijose, tokiose kaip socialinis konfliktas, plėšrūnų buvimas ar kitos grėsmės. Tačiau žmonės rėkia ne tik išsigandę ar būdami agresyvūs, bet ir kai patiria, pavyzdžiui, neviltį ar džiaugsmą.
Ciuricho universiteto mokslininkai nustatė mažiausiai šešias skirtingas emocijas, kurias jausdamas žmogus surinka. Nedidelio tyrimo metu jie paprašė 12 žmonių riksmu išreikšti teigiamus ar neigiamus jausmus, kuriuos jautė, priklausomai nuo situacijos. Per šį laiką kita žmonių grupė klausėsi šių riksmų ir skirstė juos pagal emocijas. Dalyvių smegenys buvo stebimos atliekant funkcinį magnetinio rezonanso vaizdą.
Iš viso mokslininkai atliko keturis psichoakustinius testus, taip pat eksperimentus, susijusius su sprendimų priėmimu ir neurografiniu vaizdavimu.
Rezultatai parodė, kad žmonės sugeba atskirti šešis skirtingus riksmų tipus, susijusius su skausmu, pykčiu, baime, malonumu, liūdesiu ir džiaugsmu. Taip pat paaiškėjo, kad žmonės į "teigiamus" riksmus reagavo greičiau ir tiksliau nei į nerimastingus. Šie "geri" šauksmai suaktyvino didžiąją dalį klausos ir priekinės smegenų srities.
Бессонница - Sputnik Lietuva, 1920, 11.04.2021
Gydytojas įvardijo efektyvų būdą išsimiegoti
"Mūsų tyrimo rezultatai stebina ta prasme, kad mokslininkai paprastai daro prielaidą, jog primatų ir žmonių kognityvinė sistema yra sureguliuota aptikti pavojaus ir grėsmės signalus aplinkoje, veikdama kaip išgyvenimo mechanizmas", — cituojami tyrimo vadovo dr. Sašos Friuholco (Sascha Frühholz) žodžiai.
"Jau seniai manoma, kad tai yra pagrindinis komunikacinis riksmo tikslas. Nors tai atrodo tiesa primatų ir kitų gyvūnų rūšių bendravimui, atrodo, kad rėkimo funkcija žmonėms labai pasikeitė, ir tai yra svarbus evoliucinis žingsnis, — tęsia mokslininkas. — Žmonės dalijasi su kitomis rūšimis gebėjimu signalizuoti apie pavojų rėkdami, tačiau atrodo, kad tik žmonės rėkia taip pat norėdami pranešti apie teigiamas emocijas, tokias kaip ypatingas džiaugsmas ir malonumas. Šių teigiamų emocijų užuominos ir suvokimas rėkiant žmonėms galėjo būti svarbesni nei pavojaus signalai".
Pasak autorių, šie rezultatai rodo, kad žmonių riksmai yra įvairesni komunikaciniu pobūdžiu, nei manyta iki šiol.
Naujienų srautas
0
Pirma naujausiPirma seniausi
loader
LIVE
Заголовок открываемого материала