Pradedamas paskutinis GIPL dujotiekio statybų etapas

GIPL statyba - Sputnik Lietuva, 1920, 20.04.2021
Kaip pažymėjo energetikos ministras Dainius Kreivys, dėl GIPL Lietuva taps svarbiausiu Baltijos šalių ir Suomijos dujų tranzito bei prekybos centru
VILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Pradedamas paskutinis dujų jungties su Lenkija statybų etapas — dujų apskaitos ir slėgio reguliavimo stoties statyba, praneša Energetikos ministerija. 
"Kitąmet rinkai atvėrus Lietuvos ir Lenkijos dujų jungtį, Lietuva taps svarbiausiu Baltijos šalių ir Suomijos dujų tranzito bei prekybos centru", — sakė šiandien darbų vietoje Lazdijų rajone apsilankęs energetikos ministras Dainius Kreivys.  
Pernai pradėjus dujotiekio įrengimo darbus šiuo metu įgyvendinta 75 proc. darbų. Tarptautinis dujotiekis iš esmės jau nutiestas per Lietuvą iki sienos su Lenkija.
"Įgyvendinę vieną svarbiausių energetinės nepriklausomybės stiprinimo projektų, ne tik užsitikrinsime patikimą dujų tiekimą. GIPL atveria kelią izoliuotos Baltijos šalių dujų rinkos integracijai į Europos rinką, taigi dujotiekis neabejotinai atneš ir ekonominę naudą. Pirma, išplėsdami jungtis, atversime rinką naujiems dujų tiekėjams, sukursiantiems didesnę konkurenciją. Antra, sudarysime sąlygas dar geriau išnaudoti išvystytą dujų infrastruktūrą", — sako Kreivys.
Įsiterpti nepavyks. Lietuva nepageidaujama Baltijos šalių dujų rinkoje >>
GIPL dujotiekis sujungs Baltijos regiono dujų tiekimo taškus ir dujotiekius su Lenkija bei visa žemynine Europa. Dvipusė GIPL jungtis leis transportuoti dujas iš Europos į Lietuvą, ir iš Lietuvos į Lenkiją. 
Завершены работы по горизонтально-направленному бурению (HDD) трубопровода GIPL под рекой Нерис, 2 июля 2020 - Sputnik Lietuva, 1920, 05.04.2021
Labai slaptai ir lėtai. Lietuva ir Lenkija delsia su bendra "dujine statyba"
Pernai sausį pradėjus GIPL dujotiekio statybą, įveikti sudėtingiausi dujotiekio įrengimo po upėmis ir prijungimo prie Lietuvos dujų perdavimo sistemos darbai. Visas dujų jungties trasos ilgis Lietuvoje — 165 km. Bendra GIPL projekto vertė — 117 mln. eurų. 60 proc. reikalingų lėšų skyrė Europos Sąjunga.
2021 metų pabaigoje pastačius dujotiekių jungtį bus sukurti pajėgumai, leisiantys Baltijos šalių kryptimi transportuoti iki 27 teravatvalandžių (TWh) dujų per metus, Lenkijos kryptimi — iki 21 TWh per metus, tai sudarys pusę Klaipėdos SGD terminalo pajėgumų.
Interviu Sputnik Lietuva Nacionalinės energetikos instituto generalinio direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Frolovas teigė, kad dujotiekio tiesimas nesiekia jokių ekonominių tikslų. Pasak eksperto, Lenkija gali pasinaudoti tokio projekto įgyvendinimu. Tačiau politinė Vilniaus valia neturi jokio ryšio su Lietuvos vartotojų interesais.
Naujienų srautas
0
Pirma naujausiPirma seniausi
loader
LIVE
Заголовок открываемого материала