Ekonomistas papasakojo, kada Lietuvoje kils palūkanų normos

© Sputnik / Владислав АдамовскийPraeiviai Vilniuje
Praeiviai Vilniuje - Sputnik Lietuva, 1920, 15.05.2021
Pasak „Swedbank” ekonomisto Nerijaus Mačiulio, Lietuvoje kainos auga jau du mėnesius, todėl kyla mažai abejonių, kad infliacija šiemet viršys daugelį konservatyvių prognozių
VILNIUS, gegužės 15 — Sputnik. Daugiau nei dešimtmetį bazinės palūkanų normos euro zonoje artimos nuliui, o nuo 2014 metų vasaros jos yra neigiamos. Europos Centrinis Bankas ir kiti didieji pasaulio centriniai bankai žada dar kelerius metus išlaikyti žemų palūkanų normą bei kitomis priemonėmis skatinti ekonomikų atsigavimą. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis papasakojo, kas galėtų sujaukti tokius planus ir paskatinti greitesnį palūkanų normų kilimą.

Ekonomikų spurtas

Pasak „Swedbank“ ekonomisto, tarpbankinių palūkanų normų Euribor ateities sandoriai signalizuoja, kad palūkanų normų kilimas išlieka gana tolima perspektyva. Šiuo metu rinkose tikimasi, kad Euribor pamažu kilti turėtų pradėti 2023 metais, bet teigiamą teritoriją pasiektų tik 2025 metais.
"Nors dar prieš kelis mėnesius lūkesčių ir baimių dėl palūkanų normų kilimo beveik nebuvo, šie lūkesčiai jau pamažu keičiasi. Tam įtakos turi trys priežastys – sėkmingas skiepijimo procesas ir pandemijos suvaldymo perspektyva, gerėjančios ekonominės perspektyvos bei didėjanti perteklinės infliacijos rizika", — rašo Mačiulis.
Daugelis ekonominių rodiklių ir euro zonoje, ir JAV pastaraisiais mėnesiais viršijo lūkesčius – nepaisant besitęsiančios pandemijos, gyventojų ir verslo lūkesčiai gerėjo. Fiskalinis ekonomikos skatinimas JAV dar tik įsibėgėja, o atsidarant paslaugų sektoriams ir atsigaunant turizmui netrukus išryškės jų ekonomikos perkaitimo rizika.
Kartu Mauricas pažymi, kad ekonomikos perkaitimas paprastai pasireiškia didėjančia infliacija, kurios kyšančios ausys jau ir dabar daug kur bado akis.

Apie akcijų, nekilnojamojo turto ir žaliavų kainas

Teigiamų lūkesčių, entuziastingos vyriausybių fiskalinės ir centrinių bankų pinigų politikos pasekmės jau matomos stebint į rekordines aukštumas kylančias akcijų ir nekilnojamojo turto kainas. Pastaruoju metu taip pat labai brango daugelis pramoninių žaliavų, pavyzdžiui, vario ir geležies rūdos kaina pakilo į aukščiausią lygį per daugiau nei dešimtmetį.
Тягач, грузовик, архивное фото - Sputnik Lietuva, 1920, 12.05.2021
Kvotos beveik išnaudotos: Lietuvoje paskelbta sunki padėtis su sunkvežimių vairuotojais 
Tikėtina, kad žaliavų kainos stabilizuosis ir nukris išaugus pasiūlai, tačiau tai gali užtrukti, o kol kas šie dešimtmečių rekordai netruks nugulti ant vartotojų pečių, o tiksliau, kišenių, pažymi ekomonistas.
“Negana to, greta trumpalaikių veiksnių, susijusių su žaliavų gavybos ar transportavimo pajėgumų trūkumu, yra ir struktūrinių ir sunkiau pašalinamų infliacijos veiksnių. Daug Vakarų valstybių nori trumpinti tiekimo grandinę ir svarbiausius medicinos ar technologinius komponentus gaminti ne ten, kur pigiausia, o arčiau namų. Jau dabar ne viena valstybė siūlo subsidijas įmonėms, sugrąžinančioms gamybą, o viešųjų pirkimų ir fiskalinio skatinimo planuose įpina „pirk vietinį“ kriterijų. Visa tai gal ir neblogai, tačiau kainuos gerokai daugiau nei praeityje”, — rašo jis.

Ar ilgai nemirktels centriniai bankai

Centriniai bankai kone kiekvieną savaitę ramina rinkas, kad kol kas į infliacijos šuolį jie žiūri kaip į laikiną, praeisiantį reiškinį, todėl nežada koreguoti savo pinigų politikos. Vis tik žaliavų atpigimas nėra garantuotas, paklausą skatins ir fiskalinė politika, ir privataus sektoriaus santaupos, pažymi ekonomistas.
Опора линий электропередач - Sputnik Lietuva, 1920, 11.05.2021
Kalti kaimynai: Lietuva skundžiasi dėl prekybos elektra metodikos sukeliamų nuostolių
“Svarbu ir tai, kad gyventojų ir verslo galvose įsitvirtina vis spartesnio kainų augimo lūkesčiai, kurie atsispindi ir finansų rinkose, kur ilgalaikės infliacijos lūkesčiai yra pakilę į aukščiausią lygį nuo 2013-ųjų. Didesnės infliacijos lūkesčiai gali tapti savaiminio išsipildymo reiškiniu – darbuotojai pagrįstai reikalaus spartesnio atlyginimo kėlimo, įmonės didėjančias darbo ir žaliavų sąnaudas perkels į galutines kainas”, — teigia Mauricas.
Vis tiek, pasak jo, euro zonos perkaitimo rizika yra mažesnė, atsižvelgiant į tai, kad daugelis valstybių čia buvo panirusios į gilesnę recesiją, iš kurios lips ilgiau. Vis tik bendros pasaulinės tendencijos ir žaliavų rinkose, ir globalizacijos fronte palies vartotojų kainų indeksą ir šiame regione.
“Lietuvoje kainos jau du mėnesius iš eilės paauga po vieną procentą ir kyla mažai abejonių, kad čia infliacija šiemet viršys daugelį konservatyvių prognozių”, — akcentuoja jis.

Kur palūkanos ims kilti pirmiausia

Pirmiausia palūkanos pradės kilti JAV, kur BVP jau viršija prieš pandemiją buvusį lygį. Pasak maurico, masinis imunitetas jau visai netoli, o perkaitimo ženklai matomi jau ir dabar.
“Daugelis Vakarų valstybių beveik tris dešimtmečius mėgavosi itin žema, 2 proc. nesiekiančia infliacija. Daugelis centrinių bankų pastarąjį dešimtmetį eksperimentiniais metodais kovojo su recesijomis ir defliacijos rizika. Ir, galiausiai, daugelis vyriausybių užmiršo, kad už skolą kartais reikia mokėti teigiamas realias palūkanas. Didesnė, nei tikimasi, ir neslopstanti infliacija daug kam būtų seniai užmirštas ir rimtų iššūkių sukuriantis reiškinys”, — apibendrina Mauricas.
Naujienų srautas
0
Pirma naujausiPirma seniausi
loader
LIVE
Заголовок открываемого материала