Stankūnas papasakojo apie "įspūdingus" COVID-19 rodiklius Lietuvoje

Vilnius - Sputnik Lietuva, 1920, 31.05.2021
Profesoriaus teigimu, net mirštamumo nuo koronaviruso rodiklis respublikoje tapo "optimistiškesnis"
VILNIUS, gegužės 31 — Sputnik. Lietuvoje nuostabiai pasikeitė vienas iš svarbiausių koronaviruso plitimo rodiklių, Facebook pareiškė Sveikatos ekspertų tarybos narys, LSMU Sveikatos vadybos katedros profesorius prof. Mindaugas Stankūnas.
Profesorius pažymėjo, kad gegužės 10 dieną Lietuvoje per 14 dienų 100 tūkstančiui gyventojų teko 604 atvejai, o dabar iš šio skaičiaus liko tik pusė — 323,5.
"Jei mesteltume akį į naujų COVID-19 atvejų 7 dienų vidurkį, tai tas pokytis dar įspūdingesnis, tai yra nuo 1200 (gegužės 10) iki 495 (gegužės 28)", — rašė ekspertas.
Stankūnas pabrėžė, kad stacionare gydomų ligonių skaičius irgi per tą patį laiką ženkliai aptirpo nuo 1 120 iki 774. Reanimacijos ir skubios pagalbos skyriuose gydomų COVID-19 ligonių taip pat mažėja. Tačiau jų mažėjimas prasidėjo gerokai anksčiau.
Profesorius pažymėjo, kad šių rodiklių pikas buvo pasiektas dar balandžio 28 d. ir nuo to laiko mažėjo.
"Teigiamų diagnostinių testų procentas siekia 2,8 proc. Tokio skaičiaus mes nematėm nuo 2020 m. rugsėjo mėn. pabaigos. O būtent šis rodiklis yra vienas iš svarbiausių, kuris parodo epidemijos valdymą", — pasakė Stankūnas.
Vakcinacija - Sputnik Lietuva, 1920, 31.05.2021
Nausėda įsitikinęs, kad Lietuva iki vasaros vidurio pasieks kolektyvinį imunitetą
Mirštamumo rodikliai, pasak profesoriaus, taip pat tapo optimistiškesni.
Stankūnas taip pat priminė, kad prieš daugiau nei mėnesį buvo paskelbti trys galimi epidemijos vystymosi scenarijai: sunkesnis / pesimistinis, vidutinis ir lengvesnis / optimistinis. Balandžio pabaiga parodė, kad Lietuva eina link pesimistiškesnio scenarijaus ir negalima atmesti galimybės pasiekti 2500–3000 atvejų per dieną ribą.
"Tačiau matome, kad tas neįvyko. Toks staigus atvejų kritimas negali nestebinti", — pasakė Stankūnas ir įvardijo pagrindines priežastis.
Profesorius pažymėjo, kad, pirma, reikalas yra vakcinacijoje, kuri vyksta dideliu tempu. Tačiau, pasak jo, pensininkai vis tiek turėtų būti skatinami skiepytis.
Antra, Lietuvoje yra nemažai imunitetą įgijusių žmonių. Anot profesoriaus, žmonių, turinčių natūralų imunitetą, yra daugiau, nei oficialiai žinoma.
Vakcinacijos centras - Sputnik Lietuva, 1920, 31.05.2021
Lietuvoje prasideda masinė vakcinacija –skiepytis kviečiami visi gyventojai nuo 16 metų
Trečia, pasak Stankūno, didelį vaidmenį suvaidino karantinas. Ypač svarbus jis buvo lėtinant "britiškosios" (B.1.1.7) atmainos plitimą ir "laimint" laiko vakcinacijai.
Ketvirta, testavimas duoda rezultatą. Tai padeda anksti nustatyti užsikrėtimo atvejus ir suvaldyti viruso plitimą.
Penktas punktas, pasak profesoriaus, yra oras. Žmonės daugiau laiko praleidžia lauke, kur užsikrėsti rizika yra gerokai mažesnė.
"Manau, kad visi šie veiksniai suveikė ir mes dabar galime būti "optimistinis+" scenarijuje", — pridūrė Stankūnas.
Šiuo metu karantinas Lietuvoje pratęstas iki birželio pabaigos. Tačiau priemonės yra sušvelnintos.
Be to, šalyje buvo įvestas Galimybių pasas, leidžiantis persirgusiems, vakcinuotiems ir testą išlaikiusiems žmonėms gauti prieigą prie didesnio paslaugų skaičiaus.
Pirmadienį Lietuvoje prasidėjo masinė visų vyresnių nei 16 metų asmenų vakcinacija. Šiuo metu šalyje nustatyta daugiau nei 274 tūkstančiai koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 4,2 tūkstančio žmonių.
Naujienų srautas
0
Pirma naujausiPirma seniausi
loader
LIVE
Заголовок открываемого материала