Latvija atsisakė pirkti raketas kartu su Estija dėl pinigų trūkumo

© Photo : U.S. NavyBalistinės raketos Trident II (D5LE) paleidimas iš povandeninio laivo USS Maine
Balistinės raketos Trident II (D5LE) paleidimas iš povandeninio laivo USS Maine - Sputnik Lietuva, 1920, 02.06.2021
Estijos teigimu, regiono kaimynai turėtų tuo pačiu metu įsigyti ginklus, kitaip tai beprasmiška
VILNIUS, birželio 2 — Sputnik. Latvija atsisakė dalyvauti bendrame priešlaivinių raketų pirkime su Estija, motyvuodama lėšų trūkumu, praneša "Postimees".
Pasak Estijos gynybos ministro Kalės Laneto (Kalle Laanet), Estijos karinėms jūrų pajėgoms planuojama įsigyti priešlaivines raketas ir jūrų minas. Išlaidų suma sieks 56 milijonus eurų.
Tačiau, pasak Laneto, Latvija atsisakė dalyvauti bendrame konkurse su Estija. Latvijos gynybos ministras šiuo atveju nurodė pinigų tokiam pirkiniui trūkumą savo šalyje.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda - Sputnik Lietuva, 1920, 20.05.2021
Nausėda pareiškė apie būtinybę ES šalims laikytis vieningos pozicijos Rusijos atžvilgiu
Gynybos ministerijos kancleris Kustis Salmas (Kusti Salm) pasakė, kad dabar, kai Estijai teks pirkti raketas vienai, šis pirkimas gali kainuoti šaliai daugiau.
Pasak Gynybos pajėgų vado Martino Heremo (Martin Herem), prasminga pirkti raketas, kurios pataiko už šimtų kilometrų, ir bus gerai, jei Latvija ir Lietuva padarys tą patį, nes tai bus žingsnis į priekį viso regiono gynybinio pajėgumo atžvilgiu.
Kartu, pasak jo, jei viena iš Baltijos šalių nusipirks tos ar kitos rūšies ginklus keleriais metais anksčiau ar vėliau nei kaimynai ar įsigis ginklus iš kito gamintojo, tai neturės lemiamos reikšmės gynybiniam pajėgumui.
Karo ekspertai vieningai atkreipia dėmesį į nepakankamą Latvijos ir kitų Baltijos šalių karinių jūrų pajėgų išsivystymą ir žemą kovinį pajėgumą.
Baltijos šalys bando išspręsti savo karinių jūrų pajėgų atnaujinimo problemą bendradarbiaudamos ir nuo 2020 metų pagal "Naval Vision 2030" koncepciją svarsto galimybę surengti bendrą konkursą.
Флаги Литвы и Украины, архивное фото - Sputnik Lietuva, 1920, 01.06.2021
Lietuva pažadėjo teikti materialinę paramą Ukrainai gynybos srityje
Antradienį rengiantis NATO viršūnių susitikimui Vilniuje susitiko Baltijos šalių, Lenkijos ir Ukrainos prezidentų patarėjai užsienio politikos ir nacionalinio saugumo klausimais.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda paragino šalis kartu rasti sprendimų, kaip sustiprinti saugumą, gynybą ir bendradarbiavimą su NATO, kad regione būtų sukurtas veiksmingas atgrasymas.
Daugelio ekspertų teigimu, Vakarų šalys iš tikrųjų naudoja isteriją aplink "Rusijos grėsmę" kaip priedangą įgyvendindamos savo pačių planus, susijusius su naujų ginklų ir NATO kontingentų sutelkimu prie Rusijos sienų.
Rusijos vadovybė ne kartą pabrėžė, kad Maskva neketina nieko pulti, o Vakarų karinio bloko šalys naudojasi kalbomis apie "galimą Rusijos agresiją" ir kelia antirusišką isteriją.
Naujienų srautas
0
Pirma naujausiPirma seniausi
loader
LIVE
Заголовок открываемого материала