Lietuvos Vyriausybė priėmė Nacionalinę klimato kaitos valdymo darbotvarkę

© Sputnik / Владислав АдамовскийVilnius
Vilnius - Sputnik Lietuva, 1920, 02.06.2021
Trumpalaikėje perspektyvoje valdžios institucijos ketina siekti laipsniško iškastinio kuro atsisakymo atskiruose sektoriuose
VILNIUS, birželio 2 — Sputnik. Lietuvos Vyriausybė priėmė Nacionalinę klimato kaitos valdymo darbotvarkę, kurioje nustatyti trumpalaikiai, vidutinės trukmės ir ilgalaikiai klimato kaitos švelninimo, prisitaikymo prie klimato kaitos tikslai ir uždaviniai atskiriems sektoriams, praneša Vyriausybės spaudos tarnyba.
Trys pagrindiniai lygiaverčiai klimato kaitos politikos ramsčiai: žiedinė ir klimatui neutrali Lietuvos ekonomika; saugoma ir tausojama biologinė įvairovė; klimato kaitai atspari visuomenė.
Nustatyti trumpalaikiai (iki 2030 m.), vidutinės trukmės (iki 2040 m.) ir ilgalaikiai (iki 2050 m.) klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos tikslai ir uždaviniai skirtingiems sektoriams, šiuo metu naudojantiems iškastinį kurą, kuris teršia atmosferą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis (ŠESD) ir daro didžiausią poveikį klimato kaitai.
Президент Литвы Гитанас Науседа представил Зеленую декларацию  - Sputnik Lietuva, 1920, 28.05.2021
Video
Nausėda pakvietė Lietuvos gyventojus pasirašyti "Žalios Lietuvos" deklaraciją
Numatoma pasiekti šalies ekonomikos neutralumą klimatui, užtikrinti šalies ūkio sektorių ir ekosistemų atsparumą klimato kaitos keliamiems aplinkos pokyčiams. Taikant darnų finansavimą ir investavimą, ketinama plėtoti mažo anglies dioksido kiekio, konkurencingą, socialiai teisingą ekonomiką, kurti naujas "žaliąsias" darbo vietas, diegti ekoinovacijas.
Taip pat ketinama padidinti energijos gamybos ir vartojimo efektyvumą, naudoti daugiau atsinaujinančių energijos išteklių visuose šalies ekonomikos sektoriuose.
Rankos su žemėlapiu - Sputnik Lietuva, 1920, 02.04.2021
Karšta-šalta: kaip amerikiečiai formuoja pasaulį žaisdami klimato tema
Ilgalaikiame (iki 2050 m.) plane numatoma 100 proc. sumažinti išmetamųjų ŠESD kiekį, palyginti su 1990 metais.
Tikimasi, kad energetikos sektoriuje atsinaujinantys energijos šaltiniai (AEI) iki 2030 m. sudarys 50 procentų bendro galutinio energijos suvartojimo. Taip pat bus siekiama užtikrinti, kad 50 procentų šalyje suvartojamos elektros energijos gauta iš atsinaujinančių energijos šaltinių, o centralizuoto šilumos tiekimo energija iš atsinaujinančių energijos šaltinių sudarys 90 procentų.
Be to, planuojama nuolat didinti energijos iš atsinaujinančių šaltinių kiekį, elektromobilių ir netaršių transporto priemonių skaičių.
Naujienų srautas
0
Pirma naujausiPirma seniausi
loader
LIVE
Заголовок открываемого материала