Nuotraukos

Aksolotlai, papūgos ir vienaragiai: keisčiausi vandenynų gyventojai

Daugelis tyrinėtojų teigia, kad mūsų planetos povandeninis pasaulis yra mažiau ištirtas nei kosmosas. Ir iš tikrųjų, daugelis vandenynų gyventojų yra tarsi ateiviai. Neįprasčiausi kadrai — Sputnik Lietuva nuotraukose
Pasaulinė vandenynų diena minima birželio 8 dieną. Vandenynai užima daugiau nei 70 procentų planetos, yra gyvybės šaltinis ir taip pat palaiko gyvų organizmų egzistavimą.
Pačiame Pasauliniame vandenyne yra labai skirtingų, keistų formų ir neįprasto elgesio gyventojų. Daugelis jų yra gana reti, todėl žmonija turi būti ypač atsargi su jais.
Okeaninė flora ir fauna yra unikali. Todėl JT paskelbė Pasaulinę vandenynų dieną, norėdama parodyti, kokie stebuklai slepiasi po vandeniu, ​​ir paraginti žmones bent kartais padaryti tai, kas padės išsaugoti neįprastą povandeninį pasaulį.
© AP Photo / Robert F. Bukaty

Ramiojo vandenyno ir Indijos vandenynų vandenyse yra maža žuvis, vadinama dėžute-kubu (Ostracion cubicos). Ji turi kubo formos kūną, o patį kūną saugo egzoskeletas. Kilus pavojui, "dėžutės" korpusas išskiria nuodingas gleives. Paprastai gyvena koraluose.

Ramiojo vandenyno ir Indijos vandenynų vandenyse yra maža žuvis, vadinama dėžute-kubu (Ostracion cubicos). Ji turi kubo formos kūną, o patį kūną saugo egzoskeletas. Kilus pavojui, "dėžutės" korpusas išskiria nuodingas gleives. Paprastai gyvena koraluose. - Sputnik Lietuva
1/13

Ramiojo vandenyno ir Indijos vandenynų vandenyse yra maža žuvis, vadinama dėžute-kubu (Ostracion cubicos). Ji turi kubo formos kūną, o patį kūną saugo egzoskeletas. Kilus pavojui, "dėžutės" korpusas išskiria nuodingas gleives. Paprastai gyvena koraluose.

© Depositphotos / Daniel Lamborn

Jūrų arkliukai gyvena tropinėse ir subtropinėse jūrose. Jie laikosi sėslaus gyvenimo būdo, lanksčiomis uodegomis prisitvirtina prie augalų stiebų ir keičia kūno spalvą, visiškai susilieja su fonu.

Jūrų arkliukai gyvena tropinėse ir subtropinėse jūrose. Jie laikosi sėslaus gyvenimo būdo, lanksčiomis uodegomis prisitvirtina prie augalų stiebų ir keičia kūno spalvą, visiškai susilieja su fonu. - Sputnik Lietuva
2/13

Jūrų arkliukai gyvena tropinėse ir subtropinėse jūrose. Jie laikosi sėslaus gyvenimo būdo, lanksčiomis uodegomis prisitvirtina prie augalų stiebų ir keičia kūno spalvą, visiškai susilieja su fonu.

© AFP 2021 / Lillian Sumanrumpha

Baltasis dėmėtasis krabas atsiskyrėlis (Dardanus megistos) gyvena rifuose Indijos ir Ramiojo vandenyno regione nuo Afrikos iki Pietų Kinijos jūros ir Havajų. Jis gyvena įvairių pilvakojų kriauklėse, kurias nešioja su savimi.

Baltasis dėmėtasis krabas atsiskyrėlis (Dardanus megistos) gyvena rifuose Indijos ir Ramiojo vandenyno regione nuo Afrikos iki Pietų Kinijos jūros ir Havajų. Jis gyvena įvairių pilvakojų kriauklėse, kurias nešioja su savimi. - Sputnik Lietuva
3/13

Baltasis dėmėtasis krabas atsiskyrėlis (Dardanus megistos) gyvena rifuose Indijos ir Ramiojo vandenyno regione nuo Afrikos iki Pietų Kinijos jūros ir Havajų. Jis gyvena įvairių pilvakojų kriauklėse, kurias nešioja su savimi.

© AFP 2021 / Lillian Suwanrumpha

Daugiaspalvės ešeržuvės turi ryškią spalvą ir neįprastą formą. Ši rūšis yra kelių rūšių sukryžminimo rezultatas, todėl laukinėje gamtoje nepasitaiko.

Daugiaspalvės ešeržuvės turi ryškią spalvą ir neįprastą formą. Ši rūšis yra kelių rūšių sukryžminimo rezultatas, todėl laukinėje gamtoje nepasitaiko. - Sputnik Lietuva
4/13

Daugiaspalvės ešeržuvės turi ryškią spalvą ir neįprastą formą. Ši rūšis yra kelių rūšių sukryžminimo rezultatas, todėl laukinėje gamtoje nepasitaiko.

© Depositphotos / accept001

Suaugtažandės žuvys gyvena gėluose Afrikos, Pietų ir Pietryčių Azijos vandenyse, Indijos vandenyno ir Okeanijos pakrantės vandenyse. Jos gali užaugti nuo penkių iki 67 centimetrų, priklausomai nuo rūšies.

Suaugtažandės žuvys gyvena gėluose Afrikos, Pietų ir Pietryčių Azijos vandenyse, Indijos vandenyno ir Okeanijos pakrantės vandenyse. Jos gali užaugti nuo penkių iki 67 centimetrų, priklausomai nuo rūšies. - Sputnik Lietuva
5/13

Suaugtažandės žuvys gyvena gėluose Afrikos, Pietų ir Pietryčių Azijos vandenyse, Indijos vandenyno ir Okeanijos pakrantės vandenyse. Jos gali užaugti nuo penkių iki 67 centimetrų, priklausomai nuo rūšies.

© AFP 2021 / Sam Yeh

Aksolotlis yra kai kurių ambistomų rūšių lerva, varliagyviai iš ambistomaceae šeimos. Aksolotlio ypatumas yra tas, kad jis pasiekia brandą ir tampa pajėgus daugintis nepasiekęs suaugusiojo formos, nepatirdamas metamorfozės. Retas yra baltasis aksolotlis.

Aksolotlis yra kai kurių ambistomų rūšių lerva, varliagyviai iš ambistomaceae šeimos. Aksolotlio ypatumas yra tas, kad jis pasiekia brandą ir tampa pajėgus daugintis nepasiekęs suaugusiojo formos, nepatirdamas metamorfozės. Retas yra baltasis aksolotlis. - Sputnik Lietuva
6/13

Aksolotlis yra kai kurių ambistomų rūšių lerva, varliagyviai iš ambistomaceae šeimos. Aksolotlio ypatumas yra tas, kad jis pasiekia brandą ir tampa pajėgus daugintis nepasiekęs suaugusiojo formos, nepatirdamas metamorfozės. Retas yra baltasis aksolotlis.

© AFP 2021 / Loic Venance

Didžioji manta arba jūrų velnias yra vienintelis stuburinis gyvūnas, turintis tris veikiančių galūnių poras. Atskirų individų kūno plotis siekia 9,1 metro. Jie gyvena tropiniuose, subtropiniuose ir vidutinio klimato vandenyse, Ramiajame, Atlanto ir Indijos vandenynuose tarp 35 laipsnių šiaurės ir 35 laipsnių pietų platumos.

Didžioji manta arba jūrų velnias yra vienintelis stuburinis gyvūnas, turintis tris veikiančių galūnių poras. Atskirų individų kūno plotis siekia 9,1 metro. Jie gyvena tropiniuose, subtropiniuose ir vidutinio klimato vandenyse, Ramiajame, Atlanto ir Indijos vandenynuose tarp 35 laipsnių šiaurės ir 35 laipsnių pietų platumos. - Sputnik Lietuva
7/13

Didžioji manta arba jūrų velnias yra vienintelis stuburinis gyvūnas, turintis tris veikiančių galūnių poras. Atskirų individų kūno plotis siekia 9,1 metro. Jie gyvena tropiniuose, subtropiniuose ir vidutinio klimato vandenyse, Ramiajame, Atlanto ir Indijos vandenynuose tarp 35 laipsnių šiaurės ir 35 laipsnių pietų platumos.

CC BY 3.0 / Ezra Weller / Macropinna microstoma

Macropinna Microstoma yra giliavandenė žuvis. Ji turi skaidrią galvą. Galva, per kurią žuvis seka grobį, padeda apsaugoti akis.

Macropinna Microstoma yra giliavandenė žuvis. Ji turi skaidrią galvą. Galva, per kurią žuvis seka grobį, padeda apsaugoti akis.  - Sputnik Lietuva
8/13

Macropinna Microstoma yra giliavandenė žuvis. Ji turi skaidrią galvą. Galva, per kurią žuvis seka grobį, padeda apsaugoti akis.

© Depositphotos / ead72

Burnakojis vėžys yra labai ryškios išvaizdos. Be to, jis, randamas Šiaurės Indonezijos regione, turi unikalią regą, leidžiančią pamatyti objektus beveik visuose spektro diapazonuose. Šis gyvis gyvena smėlio urvuose arba koralų fragmentuose.

Burnakojis vėžys yra labai ryškios išvaizdos. Be to, jis, randamas Šiaurės Indonezijos regione, turi unikalią regą, leidžiančią pamatyti objektus beveik visuose spektro diapazonuose. Šis gyvis gyvena smėlio urvuose arba koralų fragmentuose. - Sputnik Lietuva
9/13

Burnakojis vėžys yra labai ryškios išvaizdos. Be to, jis, randamas Šiaurės Indonezijos regione, turi unikalią regą, leidžiančią pamatyti objektus beveik visuose spektro diapazonuose. Šis gyvis gyvena smėlio urvuose arba koralų fragmentuose.

© Depositphotos / Francesco Ricciardi

Antennarius pictus yra žuvis, užauganti iki 30 centimetrų. Buveinė apima Raudonąją jūrą, Indijos ir Ramiojo vandenyno regionus – nuo Maldyvų ir Tailando iki Filipinų ir Indonezijos. Maitinasi mažomis žuvimis.

Antennarius pictus yra žuvis, užauganti iki 30 centimetrų. Buveinė apima Raudonąją jūrą, Indijos ir Ramiojo vandenyno regionus – nuo Maldyvų ir Tailando iki Filipinų ir Indonezijos. Maitinasi mažomis žuvimis. - Sputnik Lietuva
10/13

Antennarius pictus yra žuvis, užauganti iki 30 centimetrų. Buveinė apima Raudonąją jūrą, Indijos ir Ramiojo vandenyno regionus – nuo Maldyvų ir Tailando iki Filipinų ir Indonezijos. Maitinasi mažomis žuvimis.

© AFP 2021 / STR / Oguzhan Kifci

Skraidančiųjų žuvų buveinę riboja 20 laipsnių vandens temperatūra. Aptinkama Indijos ir Ramiojo vandenyno regione ir Viduržemio jūroje. Išskirtinis bruožas yra neįprastai dideli krūtininiai pelekai, leidžiantys žuvims iššokti iš vandens ir trumpai pasklandyti. Be to, jos yra žvejybos objektai, nes jų mėsa yra labai skani, o jų ikrai, vadinami tobiko, yra populiarūs Japonijoje.

Skraidančiųjų žuvų buveinę riboja 20 laipsnių vandens temperatūra. Aptinkama Indijos ir Ramiojo vandenyno regione ir Viduržemio jūroje. Išskirtinis bruožas yra neįprastai dideli krūtininiai pelekai, leidžiantys žuvims iššokti iš vandens ir trumpai pasklandyti. Be to, jos yra žvejybos objektai, nes jų mėsa yra labai skani, o jų ikrai, vadinami tobiko, yra populiarūs Japonijoje. - Sputnik Lietuva
11/13

Skraidančiųjų žuvų buveinę riboja 20 laipsnių vandens temperatūra. Aptinkama Indijos ir Ramiojo vandenyno regione ir Viduržemio jūroje. Išskirtinis bruožas yra neįprastai dideli krūtininiai pelekai, leidžiantys žuvims iššokti iš vandens ir trumpai pasklandyti. Be to, jos yra žvejybos objektai, nes jų mėsa yra labai skani, o jų ikrai, vadinami tobiko, yra populiarūs Japonijoje.

© AFP 2021 / Christophe Archambault

Vienaragė žuvis gyvena ant koralų rifų, maitinasi daugiausia dumbliais. Šios žuvys išlikusios nuo eoceno laikų, tai yra maždaug 56 milijonus metų.

Vienaragė žuvis gyvena ant koralų rifų, maitinasi daugiausia dumbliais. Šios žuvys išlikusios nuo eoceno laikų, tai yra maždaug 56 milijonus metų. - Sputnik Lietuva
12/13

Vienaragė žuvis gyvena ant koralų rifų, maitinasi daugiausia dumbliais. Šios žuvys išlikusios nuo eoceno laikų, tai yra maždaug 56 milijonus metų.

© Depositphotos / cascoly

Papūgžuvė dažnai sutinkama koralų rifų srityje. Žuvis gavo pavadinimą dėl "snapo": daugybės dantų, tankiai išsidėsčiusių ant išorinio žandikaulio kaulo paviršiaus, kuris yra panašus į papūgos snapą.

Papūgžuvė dažnai sutinkama koralų rifų srityje. Žuvis gavo pavadinimą dėl "snapo": daugybės dantų, tankiai išsidėsčiusių ant išorinio žandikaulio kaulo paviršiaus, kuris yra panašus į papūgos snapą. - Sputnik Lietuva
13/13

Papūgžuvė dažnai sutinkama koralų rifų srityje. Žuvis gavo pavadinimą dėl "snapo": daugybės dantų, tankiai išsidėsčiusių ant išorinio žandikaulio kaulo paviršiaus, kuris yra panašus į papūgos snapą.

Naujienų srautas
0
Pirma naujausiPirma seniausi
loader
LIVE
Заголовок открываемого материала