Rusijos istorikas pareikalavo, kad Lietuva išardytų paminklą "partizanui"

© Photo : Памятники и мемориалы / Всё о Второй мировойPaminklas su užrašu "Vyčio apygardos Lietuvos partizanų vadas kapitonas Juozas Krikštaponis. Žuvo 1945 metais", Ukmergės miestas
Paminklas su užrašu Vyčio apygardos Lietuvos partizanų vadas kapitonas Juozas Krikštaponis. Žuvo 1945 metais, Ukmergės miestas - Sputnik Lietuva, 1920, 17.06.2021
Istoriko teigimu, Lietuvos mieste iki šiol stovi paminklas nacių nusikaltėliui Juozui Krikštaponiui
VILNIUS, birželio 17 — Sputnik. Rusų istorikas Aleksandras Diukovas pareikalavo iš Lietuvos išardyti Ukmergėje įrengtą paminklą karo nusikaltėliui Juozui Krištaponiui. Jis taip pareiškė per Baltarusijos valstybiniame Didžiojo Tėvynės karo istorijos muziejuje surengtą konferenciją.
"Lietuvoje, Ukmergės mieste, iki šiol stovi paminklas nacių nusikaltėliui Juozui Krikštaponiui, kuris 2-ojo Lietuvos policijos bataliono sudėtyje dalyvavo Baltarusijos gyventojų žudynėse", — pažymėjo Diukovas.
Istorikas ir tuo pačiu metu persona non grata Lietuvoje Aleksandras Diukovas savo pranešime apie Lietuvos nacionalistų dalyvavimą baudžiamosiose operacijose Baltarusijos teritorijoje palietė Krikštaponio paminklo temą.
Здание Федеральной службы безопасности РФ - Sputnik Lietuva, 1920, 20.05.2021
FSB atskleidė informaciją apie Estijos baudėjų nusikaltimus Pskovo srityje
"Nacių vadovaujami Lietuvos nacionalistų daliniai, naikinę žydus Lietuvoje, jau 1941 metais buvo naudojami baudžiamosioms operacijoms prieš žydus ir baltarusius Baltarusijos teritorijoje", — papasakojo istorikas.
"Garsiausias iš šių baudžiamųjų dalinių yra Impulevičiaus 2-asis Lietuvos policijos batalionas, dalyvavęs masinėse žudynėse Minske, Slucke, Molodečne, Borisove, Nesvyžiuje ir daugelyje kitų miestų, taip pat daugybėje baudžiamųjų operacijų, tokių kaip "Žiemos kerai" — pabrėžė Diukovas, pasakodamas apie vienetą, kuriame tarnavo Krikštaponis.
"Baltarusijos Respublikos generalinės prokuratūros pradėtas genocido prieš Baltarusijos gyventojus tyrimas — būdas ne tik išplėsti mūsų supratimą apie nacių ir jų bendrininkų nusikaltimus, bet ir būdas užkirsti kelią nusikaltėlių, tokių kaip Krikštaponis, šlovinimui", — pridūrė Rusijos istorikas.
Priminsime, kad skandalas dėl paminklo Juozui Krikštaponiui tęsiasi ne vienerius metus. Visuomenė reikalauja išmontuoti paminklą.
Lietuvos rašytojo Petro Cvirkos paminkals  - Sputnik Lietuva, 1920, 31.05.2021
Lietuvoje siūloma Cvirkos paminklą išbraukti iš Kultūros vertybių registro

"Partizano" Krikštaponio istorija

Juozas Krikštaponis buvo prezidento Antano Smetonos sesers sūnus, jis vadovavo partizanų judėjimui Vyčio apygardoje, kai 1945 metų sausį Lėno miško būstinę apsupo NKVD. Mūšio metu vadas ir dar 18 partizanų žuvo.
Lietuvoje Krikštaponis aktyviai dalyvavo Holokauste, o Baltarusijoje nuo 1941 metų rudens žudė vietinius žydus ir karo belaisvius. 2013 metų spalį Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istorikas Alfredas Rukšėnas oficialiai pareiškė, kad 1945 metais žuvęs partizanų apygardos vadas Juozas Krikštaponis iš tikrųjų 1941 metų rudenį dalyvavo likviduojant getą Rudenojės kaime, Rusijoje, ir vykdant karo belaisvių šaudymo operaciją.
Centras iki šiol nesėkmingai bando atimti iš Krikštaponio kario savanorio statusą, įgytą prieš 20 metų. Žmogaus teisių komisija gali suteikti šį statusą, tačiau negali jo atšaukti, jei asmuo nebuvo nuteistas.
Buvęs Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus - Sputnik Lietuva, 1920, 02.06.2021
Rusijos Valstybės Dūma įvertino kaltinimus dėl Adamkaus dalyvavimo Holokauste

"Miško brolių" vadas

Remiantis Rūtos Vanagaitės knygos "Mūsiškiai" informacija, kai kurie "miško brolių" vadai yra kalti dėl daugybės tūkstančių žmonių nužudymo, ir, nepaisant to, jiems iki šiol statomi paminklai. Tarp jų paminėtas Juozas Krikštaponis. Vanagaitės teigimu, visi istorikai pripažįsta faktą, kad "partizanas" vykdė masines žmogžudystes Lietuvoje ir Baltarusijoje.
Dar vienas faktas, patvirtinantis žudikų išaukštinimą Lietuvoje, tai skandalas aplink atminimo lentą, skirtą Lietuvos "partizanui", "miško brolių" vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui. Respublikoje jis laikomas "nacionaliniu didvyriu", nors dalyvavo nužudant aštuonis tūkstančius civilių.
День памяти жертв Холокоста - Sputnik Lietuva, 1920, 07.04.2021
Lietuvoje dėl Noreikos prasidėjo "atminties karas", rašo Amerikos žiniasklaida
Klaipėdos miesto tarybos deputatas Viačeslavas Titovas pasisakė prieš "partizano" Ramanausko šlovinimą, Klaipėdos apygardos prokuratūra pradėjo baudžiamąją bylą dėl mirusiojo atminimo įžeidimo, o administracija nusprendė paskelbti Titovui apkaltą.
"Miško broliai" Lietuvoje yra nacionalistiniai ginkluoti judėjimai, veikę 1940–1950 metais. Antrojo pasaulinio karo metu daugelis iš tų, kas buvo prieš sovietų režimą, stojo į nacistinės Vokietijos pusę. "Miško broliai" dalyvavo žudant civilius karo metu, taip pat naikinant sovietų partijos darbuotojus ir paprastus piliečius, kurie pritarė sovietiniam režimui.
Naujienų srautas
0
Pirma naujausiPirma seniausi
loader
LIVE
Заголовок открываемого материала