"Vokiečiai nesitikėjo": kas nutiko pirmosiomis Didžiojo Tėvynės karo valandomis

© Sputnik / Анатолий ГаранинKovotojų kolonos juda į priekį. Maskva, 1941 m. Birželio 23 d.
Kovotojų kolonos juda į priekį. Maskva, 1941 m. Birželio 23 d. - Sputnik Lietuva, 1920, 22.06.2021
Tūkstančiai žuvusiųjų, dešimtys sunaikintų miestų, sunaikinta karinė technika ir infrastruktūra — lygiai prieš 80 metų, 1941 metų birželio 22 dieną, Hitlerio kariai įsiveržė į TSRS teritoriją
VILNIUS, birželio 22 — Sputnik. Ataka buvo staigi ir triuškinama — Raudonoji armija patyrė didelių nuostolių visame fronte. Apie pirmąsias kruviniausio karo šalies istorijoje akimirkas — RIA Novosti autoriaus Nikolajaus Protopopovo medžiagoje.

Pirmasis smūgis

Norint įvertinti sovietų gynybos sistemą per tas birželio dienas ištikusios katastrofos mastą, vertėtų pažvelgti į sausą statistiką. Vermachtas pradėjo puolimą trimis pagrindinėmis kryptimis. Armijų grupė "Centras" buvo sutelkta netoli Baltarusijos — vokiečiai čia perkėlė beveik 650 tūkstančių žmonių, 800 tankų, 12,5 tūkstančio ginklų ir minosvaidžių, apie 1,7 tūkstančio lėktuvų.
Šį sektorių ginantis Vakarų frontas nebuvo nusileidęs priešui pagal personalą ir įrangą ir netgi pralenkė tankų skaičiumi, tačiau pirmajame sovietų grupės ešelone buvo tik 13 šaulių divizijų, o vokiečių — 28.
Armijų grupėje "Pietūs" buvo 730 000 karių, 800 tankų, apie dešimt tūkstančių ginklų ir minosvaidžių bei beveik 800 lėktuvų. Nepavyko sulaikyti puolimo. Jau birželio 22 dienos vakarą daugelyje fronto sektorių puolamieji nacių daliniai prasiveržė 20 kilometrų į teritoriją.
Armijų grupės "Šiaurė" kariai — 655 000 karių ir karininkų — greitai padarė dideles spragas Šiaurės vakarų fronto gynyboje. Raudonoji armija patyrė didžiulius įrangos ir žmonių nuostolius. Kontratakos buvo nesėkmingos. Per parą vokiečių dariniai įsiveržė į TSRS teritoriją iki 60 kilometrų.
Situaciją apsunkino tai, kad vokiečiai vienu metu atakavo praktiškai visą sieną — nuo Barenco iki Juodosios jūros. Prieš puolimą įvyko galingas artilerijos paruošimas — tūkstančiai ginklų ir minosvaidžių iššovė į svarbiausius taikinius, šimtai bombonešių numetė bombas karinėse bazėse, didžiuosiuose miestuose ir pramonės centruose.
© AP PhotoVokiečių bombonešiai "Junkers Ju 87"
Немецкие пикирующие бомбардировщики Юнкерс Ju 87, архивное фото - Sputnik Lietuva, 1920, 22.06.2021
Vokiečių bombonešiai "Junkers Ju 87"
Bene pražūtingiausias Liuftvafės pajėgų smūgis buvo prieš sovietinę aviaciją. Vos per kelias valandas Raudonoji armija prarado 1200 orlaivių, įsikūrusių pasienio rajonuose — dauguma mašinų sudegė nespėjusios pakilti. Dešimtys aerodromų buvo visiškai sunaikinti.

Lemtingos klaidos

Istorikų teigimu, tragiškus 1941-ųjų vasaros pralaimėjimus sukėlė klaidingi šalies karinės ir politinės vadovybės skaičiavimai, kurie neparengė ginkluotųjų pajėgų puolimui, nepaisant informacijos srauto apie gresiančią agresiją.
Pavyzdžiui birželio 21-osios vakarą Baltijos specialiosios karinės apygardos žvalgyba pranešė, kad vokiečiai baigė statyti tiltus per Nemuną, evakavo vietos gyventojus ir pašalino spygliuotą vielą, pranešė apie sunkiosios technikos variklių triukšmą prie sienos.
Nepaisant to, sovietų vadovybė dvejojo. O sprendimas perkelti karius į visišką pasirengimą kovai, juos išsklaidyti, užmaskuoti įrangą, aerodromus ir svarbius infrastruktūros objektus per vėlai pasiekė būstinę.
© Sputnik / Петр БернштейнKova Baltarusijoje. 1941 metai. Didysis Tėvynės karas 1941–1945 m.
Бой в Белоруссии. 1941 год. Великая Отечественная война 1941-1945 годов. - Sputnik Lietuva, 1920, 22.06.2021
Kova Baltarusijoje. 1941 metai. Didysis Tėvynės karas 1941–1945 m.
"Mūsų žvalgai padarė viską, kad informacija apie artėjančią Vokietijos ataką pasiektų sovietų vadovybę, — RIA Novosti sakė Rusijos karo istorijos draugijos mokslo direktorius Michailas Miagkovas. — Tačiau tikslios datos nebuvo — pranešimai buvo siunčiami dar nuo gegužės pradžios. Hitleris kelis kartus atidėdavo terminą, įskaitant tai, kad dėl Balkanų kampanijos jam teko atidėti TSRS puolimą".
Kita svarbi Raudonosios armijos katastrofos pirmosiomis karo valandomis ir dienomis priežastis buvo nepakankamas vadų ir personalo parengimas, taip pat techninis TSRS atsilikimas nuo Vokietijos.
"Raudonoji armija tada buvo didelio masto rekonstrukcijos etape, — aiškina istorikas. — Daugelis 1930-ųjų pradžios karinės technikos pavyzdžių, tokių kaip BT, T-26 tankai, I-16 orlaiviai, buvo pasenę. Taip, pasirodė nauji T-34, KV, reaktyviniai minosvaidžiai "Katiuša", tačiau jų buvo labai nedaug. Po 1939 metų rugsėjo 1 dienos armijos dydis padidėjo nuo dviejų milijonų iki penkių. Mes tiesiog neturėjome laiko apmokyti vadus ir personalą".
Rusijos Valstybės Dūma - Sputnik Lietuva, 1920, 09.06.2021
Valstybės Dūma priėmė įstatymą, draudžiantį tapatinti TSRS ir Vokietijos vaidmenis kare
Be to, dar nebuvo baigtas įtvirtintų teritorijų įrengimas ant naujų sienų po Vakarų Ukrainos ir Vakarų Baltarusijos įstojimo į TSRS. Vadinamoji Molotovo linija buvo nebaigta, daugelis atspariųjų ugniaviečių ir zenitinių pabūklų lizdų buvo tušti.

Nepalaužiamas pasipriešinimas

Ir vis dėlto Vermachtas nesugebėjo lengvai pereiti sienos su TSRS — kiekvienas pasienio postas ir karinis dalinys kovojo iki galo, vokiečiai, norėdami nutraukti pasipriešinimą, turėjo laukti papildomų pajėgų.
Ryškus pavyzdys yra nuožmi kova pasienio Peremyšlio rajone. Ten gynėsi Vakarų karinės apygardos 99-oji šaulių divizija. Staigiu smūgiu vokiečiai užėmė miestą, tačiau Raudonosios armijos vyrai po dienos juos sumušė. Todėl Peremyšlis tris kartus perėjo iš rankų į rankas.
© Sputnik / Георгий ЗельмаLakūnai ruošia lėktuvą kovinei misijai
Летчики готовят самолет к боевому вылету - Sputnik Lietuva, 1920, 22.06.2021
Lakūnai ruošia lėktuvą kovinei misijai
Sovietų kariai ne tik išlaikė sieną, bet ir privertė vokiečių karius trauktis, nepaisant didelės darbo jėgos ir įrangos privalumų. Per kovos savaitę naciai neteko maždaug keturių tūkstančių žmonių. Divizija gavo įsakymą palikti savo pozicijas ir trauktis tik užleidus Lvovą.
Didvyriškai gynėsi Baltijos laivyno bazė — Latvijos Liepojos miestas. Vokiečiai tikėjosi, kad užims jį per dieną. Tačiau mažoji įgula, padedama civilių gyventojų, visą savaitę atrėmė išpuolius, padarydama priešui didelių nuostolių.
Pietiniame fronte sovietų kariuomenės pajėgos pačios puolė, užgrobė placdarmus, persigrupavo ir atkūrė kovinį efektyvumą. Pirmieji mūšiai ore pademonstravo sovietų asų pranašumą.
Лавров прочел стихотворение к 80-летию начала Великой Отечественной войны - Sputnik Lietuva, 1920, 21.06.2021
Video
Lavrovas padeklamavo eilėraštį Didžiojo Tėvynės karo pradžios 80-mečiui paminėti
"Vokiečiai patyrė didžiausius aviacijos nuostolius per visus 1941 metus būtent birželio 22 dieną — tada mūsų pilotai numušė 72 orlaivius, — pažymi Miagkovas. — Raudonosios armijos pralaimėjimai pačioje karo pradžioje tapo pergalės pamatiniu akmeniu. Nebūtų buvę tokių atkaklių gynybinių mūšių, antrojo strateginio ešelono kariai nebūtų spėję pasiekti Vakarų Dvinos ir Dniepro upių. Jie laimėjo laiko, kad pritrauktų pagrindinius vienetus, sukurtų naują gynybos liniją, evakuotų gyventojus ir pramonę".
"Barbarosos" plane buvo numatytas sovietų karių pralaimėjimas pasienio mūšiuose ir pagrindinių pajėgų sunaikinimas dar prieš Vakarų Dviną – Dniepro ruožą. Vėliau Hitleris tikėjosi patekti į Leningradą, Kijevą, Maskvą, iš pietinio šono pasiekti Kaukazą. Ir atlikti visą karinę kampaniją per tris ar keturis mėnesius, prieš šalčius.
Tačiau blickrygas nepavyko — pačiomis pirmosiomis savaitėmis naciai prarado daugiau kaip 90 tūkstančių karių ir karininkų: jie nužudyti, sužeisti ir dingę be žinios. Karas užsitęsė ilgus ketverius metus ir baigėsi ne taip, kaip norėjo Hitleris.
Naujienų srautas
0
Pirma naujausiPirma seniausi
loader
LIVE
Заголовок открываемого материала